Omanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Omano Sultonatas (Omanas) (arab. سلطنة عُمان) – valstybė pietvakarinėje Azijos dalyje, Artimuosiuose Rytuose. Ribojasi su Jungtiniais Arabų Emiratais šiaurės vakaruose, Saudo Arabija vakaruose, Jemenu pietvakariuose, taip pat su Arabijos jūra pietuose ir rytuose bei Persijos įlanka šiaurės rytuose.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 5 Ekonomika 6 Demografija 7 Kultūra 8 Kita Informacija 9 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Omano istorija
Maganas
Pirmasis imamatas
Antrasis imamatas
Trečiasis imamatas
Bujidai (972-1050)
Seldžiukai (1053-1154)
Nabhani dinastija
Portugalai, Osmanai, Safavidai
Jarubidų dinastija (1624-1719)
Al Saido dinastija
Omanas, JAE

Pagrindinis straipsnis: Omano istorija

Omano pakrantėse jau IV tūkstantmetyje buvo uostų. Jie buvo seniausiųjų civilizacijų, egzistavusių Tigro, Nilo, Eufrato ir Indo baseinuose, prekybos tarpininkai.

VII a. viduryje kraštas atiteko arabų Kalifatui. Įsigalėjo islamas.

750 m. Abasidams nuvertus Kalifatą valdžiusius Omejadus, Omanas tapo imamų valdoma nepriklausoma valstybe − imamatu. Viduriniais amžiais Omano uostai išlaikė savo reikšmę.

Iki 1515 m. beveik visą Omano pakrantę užgrobė portugalai.

1650 m. imamo Abu Jaribo kariuomenė išvadavo šalį, užėmė Ormūzo sąsiaurį ir kai kurias Persijos įlankos salas, dalį Persijos pietryčių pakrantės.

XVII a. šeštajame dešimtmetyje Omano imamai pajungė Zanzibarą ir dalį Rytų Afrikos pakrantės.

1792 m. nuo Omano imamato atsiskyrusiose Omano įlankos pakrantėse susikūrė Maskato sultonatas. XVIII a. pabaigoje Persijos įlankos ir Ormūzo sąsiaurio pakrantę užėmė vahabitai. Šią teritoriją britai pradėjo vadinti Piratų krantu.

XIX a. antroje pusėje Maskatas ir Piratų krantas (vėliau vadintas Sutartiniu Omanu, o nuo 1971 m. nepriklausoma Jungtinių Arabų Emyratų valstybė) tapo D.Britanijos protektoratais.

1920 m. rugsėjo 25 d. as Sibo sutartimi D.Britanijos valdžia ir Maskato sultonas pripažino Omano imamato nepriklausomybę.

Po II Pasaulinio karo Omane buvo rasta didelių naftos telkinių.

1955 m. D.Britanijos ir Maskato sultono Saido ben Teimūro kariuomenės įsiveržė į Omano imamatą ir iki 1959 m. didesniąją jo dalį okupavo.

1970 m. Teimūro sūnus Kabus ben Saidas suvienijo Maskato sultonatą ir Omano imamatą ir paskelbė, kad sukuriamas Omano sultonatas. Buvo pradėti plėsti ryšiai su kitomis valstybėmis, sukurta nacionalinė vyriausybė.

Omanas nuo 1971 m. yra JTO narys.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Omano politinė sistema

Omane − absoliutinė monarchija.

Valstybės ir vyriausybės vadovas yra sultonas Kabus ben Saidas (Qabūs bin Saīd as-Saīd), kuris skiria ministrų kabinetą, vadinamą „Divanu“.

Šiandieniniame (2007 m.) Ministrų kabinete yra ir trys moterys ministrės: švietimo, socialinių reikalų ir turizmo srityse.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Omano regionai

Omanas suskirstytas į 4 gubernijas (muhafazas) ir 5 regionus (mintagatus). Regionai yra skirstomi į provincijas (vilajas). Omano gubernijos ir regionai yra šie:

Gubernijos

• Maskatas
• Musandamas
• Dofaras
• Al Buraimis

Regionai

• Ad Dachilija
• Al Batina
• Al Vusta
• Aš Šarkija
• Ad Dahira

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Omano geografija

Omano plotas − 309 500 km².

Išilgai Omano įlankos eina Hadžaro (Omano) kalnai (aukščiausias taškas − Šamo kalnas, kuris yra 3353 m aukščio).

Tarp kalnų ir Omano įlankos yra siaura al Batinos žemuma su oazėmis. Omano pietvakariuose plyti Dofaro plynaukštė.

Šalyje auga pusdykumių ir dykumų augalija (į Omano centrinę dalį įsiterpia ar Rub al Chalijaus dykumos rytinis pakraštys), kalnuose − savanos, lapus metantys miškai, pievos; oazėse auga datulės, kokoso palmės.

Omane vyrauja kontinentinis tropinis klimatas.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Omano ekonomika

Omanas eksportuoja naftą, datules, žuvis, citrusus.

Omane yra maisto, cemento pramonės, vamzdžių, plastikų dirbinių gamybos įmonių.

Svarbiausias žemės ūkio augalas − datulės (derlius ~50 000 tonų per metus). Be to auginama tabakas, liucerna, citrinmedžiai, mangamedžiai, granatmedžiai, bananai, javai. Klajokliai beduinai augina kupranugarius, avis, ožkas.

Omano pakrantėse žvejojama, renkami perlai.

Svarbiausi jūrų uostai − Maskatas ir al Matrachas. Netoli Maskato yra as Sibo tarptautinis aerouostas.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Omano demografija

Omanas yra toliausiai į rytus nutolusi arabų valstybė. Gyventojų − 3,204,897 (2006); dauguma iš jų – arabai. Valstybinė kalba − arabų. Apie 78% gyventojų gyvena miestuose.

Kaip ir kitose arabų valstybėse čia gyvena Indijos, Pakistano ir Irano piliečiai, kurių dauguma dirba nekvalifikuotą darbą.

Gyventojų pasiskirstymas pagal amžių:

• 0-14 metų: 42.6% (berniukų 652,028; mergaičių 626,698)
• 15-64 metų: 54.9% (vyrų 978,183; moterų 668,814)
• 65 metų ir vyresni: 2.5% (vyrų 41,366; moterų 34,494) (2005 metų duomenimis)

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Omano kultūra

Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

[taisyti] Kita Informacija

Vikiteka: Omanas – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu

• Omano ryšiai
• Omano transportas
• Omano karinės pajėgos
• Omano tarptautiniai santykiai
• Omano šventės

[taisyti] Nuorodos

• Omano sultonatas: informacija turistams (anglų, arabų, prancūzų, vokiečių k.)