Kirgizija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kirgizijos Respublika (Kirgizija arba Kirgizstanas) – valstybė vidurinėje Azijoje, buvusi Tarybų Sąjungos respublika. Tai neprieinanti prie jūros valstybė, kuri šiaurėje ribojasi su Kazachstanu, vakaruose su Uzbekistanu, pietvakariuose su Tadžikistanu ir pietryčiuose su Kinija.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 5 Ekonomika 6 Gyventojai 7 Kultūra 8 Kita Informacija 9 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Kirgizijos istorija

Pirmieji valstybiniai dariniai dabartinėje Kirgizstano teritorijoje atsirado II a. pr. m. e., kai pietiniai žemdirbių gyvenami rajonai pateko į Parkano valstybės sudėtį.

Kirgizų protėviai, kurie greičiausiai buvo maišytos mongolų ir kipčiakų kilmės iki X a. apsigyveno dabartiniame Tuvos regione Rusijoje. Kylant mongolų imperijai kirgizai migravo į pietus. Kaip atskira etninė grupė jie susiformavo apie XV a.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Kirgizijos politinė sistema

Valdymas demokratinis. Šalis nuo 1991 metų priklauso Nepriklausomų Respublikų Sandraugai.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Kirgizijos (administracinio suskirstymo vienetai)

Kirgizistanas yra suskirstytas į 7 sritis ir 2 miestus:

• Batkeno sritis (2)
• Ču sritis (3)
• Džalal-Abado (Žalal-Abado) sritis (4)
• Isyk Kulio sritis (8)
• Naryno sritis (5)
• Ošo sritis (6)
• Talaso sritis (7)

• Biškekas (1)
• Ošas (nepavaizduota)

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Kirgizijos geografija

Kirgizistanas yra Tianšanio kalnuose, daugiau kaip pusė teritorijos yra 2500 m virš jūros lygio ar aukščiau. Aukščiausias šalies taškas yra 7 439 m virš jūros lygio. Gyventojai koncentruojasi Čiui slėnyje šiaurėje ir Ferganos slėnyje pietuose, taip pat šiek tiek mažiau gyvena kalnų slėniuose, pvz., aplink didelį Isykiulio ežerą.

Iki 1 500 m vyrauja stepės, kurios daug kur yra dirbtinai drėkinamos.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Kirgizijos ekonomika

Kirgizijoje auginamos ožkos, avis, galvijus, žirgus. Apie 80% žemių šalyje yra drėkinamos. Yra auginama medvilnė, bulvės, cukriniai runkeliai, tabakas, daržovės, vaisiai, vynuogės. Kirgizijos gyventojai nuo seno garsėjo savo medžio drožinėjimu, kilimų pynimu ir papuošalų gamyba.

Kirgizijoje gausu stibio, aukso, molibdeno, alavo, anglies, volframo, gyvsidabrio, urano, naftos ir gamtinių dujų. Kirgizijos pramonė apdirba maisto produktus, cukraus valymą, yra spalvotosios metalurgijos, tekstilės pramonė, gaminamos žemės ūkio mašinos, statybinės medžiagos, baldai.

Kirgizija eksportuoja medvilnę, vilną, mėsą, tabaką, auksą, plieną, uraną, gyvsidabrį, įvairius mechanizmus. Pagrindiniai importo produktai yra grūdai, mediena, juodieji metalai, kuras. Pagrindiniai mainų partneriai yra buvusios SSSR šalys ir Kinija.

[taisyti] Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Kirgizijos gyventojai

Dauguma gyventojų – kirgizai, rusai.

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Kirgizijos kultūra

[taisyti] Kita Informacija

• Kirgizijos ryšiai
• Kirgizijos transportas
• Kirgizijos karinės pajėgos
• Kirgizijos tarptautiniai santykiai
• Kirgizijos šventės

[taisyti] Nuorodos

---

Nepriklausomų valstybių sandrauga   taisyti

Armėnija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Gruzija | Kazachstanas | Kirgizstanas | Moldova | Rusija | Tadžikistanas | Turkmėnistanas | Ukraina | Uzbekistanas