New Immissions/Updates:
boundless - educate - edutalab - empatico - es-ebooks - es16 - fr16 - fsfiles - hesperian - solidaria - wikipediaforschools
- wikipediaforschoolses - wikipediaforschoolsfr - wikipediaforschoolspt - worldmap -

See also: Liber Liber - Libro Parlato - Liber Musica  - Manuzio -  Liber Liber ISO Files - Alphabetical Order - Multivolume ZIP Complete Archive - PDF Files - OGG Music Files -

PROJECT GUTENBERG HTML: Volume I - Volume II - Volume III - Volume IV - Volume V - Volume VI - Volume VII - Volume VIII - Volume IX

Ascolta ""Volevo solo fare un audiolibro"" su Spreaker.
CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Tailandas - Vikipedija

Tailandas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tailando Karalystė (Tailandas; iki 1949 metų – Siamas) – valstybė pietryčių Azijoje. Ribojasi su Laosu ir Kambodža rytuose, Tailando įlanka ir Malaizija pietuose, Andamanų jūra ir Mianmaru vakaruose.

ราชอาณาจักรไทย
Muang Thai ar Prathet Thai
Tailando vėliava Tailando herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Tailandas žemėlapyje
Valstybinė kalba Tajų
Sostinė Bankokas
Didžiausias miestas Bankokas
Valstybės vadovai Bhumibol Adulyadej
karalius
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
514 000 km² (49)
0.4%
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
64 631 595 (19)
125,74 žm./km² (59)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
585,90 mlrd. $ (20)
9 100 $ (66)
Valiuta batas (THB)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC +7
UTC +/-X arba -
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
(įvykis Xxxx)
(Metai)
(Metai)
Valstybinis himnas Tailando himnas
Interneto kodas .th
Šalies tel. kodas 66

Turinys

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Tailando istorija

2006 rugsėjo 19 d. Tailando karinės pajėgos vadovaujamos generolo Sondhi Boonyaratkalin, remiamos Tailando opozicinės Demokratinės reformos partijos, nuvertė buvusią demokratinę politinę ir karinę vadovybę.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Tailando politinė sistema

Tailandas – konstitucinė monarchija, valdžią šalyje dalijasi Karalius, dviejų rūmų Parlamentas (taj. (รัฐสภา - tar. ratchasapcha) ir Nacionalinis susirinkimas. Šalies vykdomąją valžią sudaro Ministrų Taryba, kurią kontroliuoja Ministras pirmininkas, kurio kandidatūrą pasiūlius Tailando Karaliui išrenka Nacionalinis susirinkimas.

Karaliaus absoliuti valdžia apribota nuo 1932 m., tačiau kaip budizmo gynėjas ir vienybės simbolis yra gerbiamas tautos.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Tailando provincijos

Tailando provincijos
Tailando provincijos

[taisyti] Provincijų sostinės

Šiaurė

  1. Chiang Mai (เชียงใหม่)
  2. Chiang Rai (เชียงราย)
  3. Kamphaeng Phet (กำแพงเพชร)
  4. Lampang (ลำปาง)
  5. Lamphun (ลำพูน)
  6. Mae Hong Son (แม่ฮ่องสอน)
  7. Nakhon Sawan (นครสวรรค์)
  8. Nan (น่าน)
  9. Phayao (พะเยา)
  10. Phetchabun (เพชรบูรณ์)
  11. Phichit (พิจิตร)
  12. Phitsanulok (พิษณุโลก)
  13. Phrae (แพร่)
  14. Sukhothai (สุโขทัย)
  15. Tak (ตาก)
  16. Uthai Thani (อุทัยธานี)
  17. Uttaradit (อุตรดิตถ์)

Šiaurės rytai (Isaan)

  1. Amnat Charoen (อำนาจเจริญ)
  2. Buriram (บุรีรัมย์)
  3. Chaiyaphum (ชัยภูมิ)
  4. Kalasin (กาฬสินธุ์)
  5. Khon Kaen (ขอนแก่น)
  6. Loei (เลย)
  7. Maha Sarakham (มหาสารคาม)
  8. Mukdahan (มุกดาหาร)
  9. Nakhon Phanom (นครพนม)
  10. Nakhon Ratchasima (นครราชสีมา)
  11. Nongbua Lamphu (หนองบัวลำภู)
  12. Nong Khai (หนองคาย)
  13. Roi Et (ร้อยเอ็ด)
  14. Sakon Nakhon (สกลนคร)
  15. Sisaket (ศรีสะเกษ)
  16. Surin (สุรินทร์)
  17. Ubon Ratchathani (อุบลราชธานี)
  18. Udon Thani (อุดรธานี)
  19. Yasothon (ยโสธร)

Centras

  1. Ang Thong (อ่างทอง)
  2. Ayutthaya (พระนครศรีอยุธยา)
  3. Bangkok (กรุงเทพฯ)
  4. Chainat (ชัยนาท)
  5. Kanchanaburi (กาญจนบุรี)
  6. Lopburi (ลพบุรี)
  7. Nakhon Nayok (นครนายก)
  8. Nakhon Pathom (นครปฐม)
  9. Nonthaburi (นนทบุรี)
  10. Pathumthani (ปทุมธานี)
  11. Phetchaburi (เพชรบุรี)
  12. Prachuap Khiri Khan (ประจวบคีรีขันธ์)
  13. Ratchaburi (ราชบุรี)
  14. Samut Prakan (สมุทรปราการ)
  15. Samut Sakhon (สมุทรสาคร)
  16. Samut Songkhram (สมุทรสงคราม)
  17. Saraburi (สระบุรี)
  18. Sing Buri (สิงห์บุรี)
  19. Suphanburi (สุพรรณบุรี)

Rytai

  1. Chachoengsao (ฉะเชิงเทรา)
  2. Chanthaburi (จันทบุรี)
  3. Chonburi (ชลบุรี)
  4. Prachinburi (ปราจีนบุรี)
  5. Rayong (ระยอง)
  6. Sakaeo (สระแก้ว)
  7. Trat (ตราด)

Pietūs

  1. Chumphon (ชุมพร)
  2. Krabi (กระบี่)
  3. Nakhon Si Thammarat (นครศรีธรรมราช)
  4. Narathiwat (นราธิวาส)
  5. Pattani (ปัตตานี)
  6. Phang Nga (พังงา)
  7. Phattalung (พัทลุง)
  8. Phuket (ภูเก็ต)
  9. Ranong (ระนอง)
  10. Satun (สตูล)
  11. Songkhla (สงขลา)
  12. Surat Thani (สุราษฎร์ธานี)
  13. Trang (ตรัง)
  14. Yala (ยะลา)

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Tailando geografija

Saulėlydis Patajaus pliaže.
Saulėlydis Patajaus pliaže.

Tailandas yra Pietryčių Azijoje, išsidėstęs Indokinijos ir Malakos pusiasaliuose. Vakaruose krantus skalauja Andamanų jūra, o rytuose - Siamo įlanka (Pietų Kinijos jūros dalis). Tailando teritorija nusidriekusi iš šiaurės į pietus (didžiausias atstumas - 1 860 km). Dėl tokio šalies ilgumo Tailande vyrauja skirtingas klimatas. Derlius nuimamas kelis kartus per metus, o turizmo sezonas tęsiasi ištisus metus.

Apie 10% teritorijos užima miškai. Šiaurinėje dalyje daugiausia tropiniai, o pietuose, kur žymiai didesnis oro drėgnumas, vyrauja tropiniai visažaliai miškai.

Dėl klimato, geografijos, reljefo ir etninės sudėties Tailandas skirstomas į penkis pagrindinius regionus:

  • Šiaurės
  • Šiaurės-Rytų
  • Centrinis
  • Rytų pakrantė
  • Pietų

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Tailando ekonomika

Tailando ekonomikos didžiausią dalį sudaro žemės ūkis. Daugiausia auginama ryžių. Kiti žemės ūkio produktai skirti pelnui yra guma, kukurūzai, džiutas, tapijoka, medvilnė, tabakas, kapokas, cukranendrės. Žvejyba svarbi Tailando ekonomikai.

Alavas yra svarbiausias Tailando mineralas, todėl jo daug eksportuojama į kitas šalis. Kiti eksportuojami mineralai yra volframas, švinas, cinkas, stibis. Eksploatuojami maži geležies rūdos, aukso, druskos, rausvosios anglys, nafta telkiniai.

Tailando ekonomika sukoncentruota į žemės ūkio produktų apdirbimą. Šalis taip pat turi mažą plieno gamyklą, naftos perdirbimo įmonę, alavo lydykla, automobilių ir įrengimų surinkimo gamyklą.

Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Japonija ir JAV.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Tailando demografija

Tailando budistai
Tailando budistai

Tailande gausiausios tajų ir laosiečių etninės grupės. Taip pat gana didelė kinų grupė. Kitos etninės grupės yra žymiai mažesnės: malajiečiai, mongolai, khmerai, vietnamiečiai (pastarieji daugiau apsigyveno per Vietnamo karą).

94,6% tailandiečių išpažįsta budizmą, 4,6% yra musulmonai (dauguma gyvena Tailando pietuose).

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Tailando kultūra

Tailando viešųjų pastatų (dažniausiai vienuolynai) architektūroje jaučiama indiškosios ir kinietiškosios archtektūros įtaka. Kaip ir skuptūroje, gana apčiuopiamai jaučiamas statymo laikotarpis bei vietininės tradicijos. Vienas ryškiausių tailandietiškos architektūros pavyzdžių yra šventyklų kompleksas ir karališkieji rūmai Bankoke. Šventyklų komplekso, kuriame yra įvairios paskirties pastatų, sienos dekoruotos indų epo (Ramakian) scenomis, vaizduojama daug mitologinių gyvūnų. Daug naudojama medinių architektūrinių ir dekoratyvinių elementų. Komplekse gausu mitinių gyvūnų skulptūrų, kurios tikima turinčios antgamtinių jėgų.

Ceriamonialinė ir religinė muzika - svarbi tailandiečių kultūros dalis. Tradiciniame orkestre naudojami gongai, varpeliai, styginiai bei ksilofoniniai muzikos instrumentai. Europiečiams tailandietiškos muzikos skambesys kiek neįprastas, kuris iki dabar Tailande naudojamas įvairiose ceremonijose, religinėse šventėse, klasikiniame tailandiečių teatre.

Reikšmingą vietą užima tradiciniai rankdarbiai iš įvairių brangiųjų metalų, medžio, keramikos.

[taisyti] Kita Informacija

  • Tailando ryšiai
  • Tailando transportas
  • Tailando karinės pajėgos
  • Tailando tarptautiniai santykiai
  • Tailando šventės

[taisyti] Nuorodos

Laisvajame žodyne yra terminas Tailandas



Kitomis kalbomis

Static Wikipedia (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2007 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2006 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu

Static Wikipedia February 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu