Mianmaras
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mianmaro Sąjunga (Mianmaras; iki 1989 metų – Birma) – didžiausia valstybė žemyninėje Pietryčių Azijoje. Sausumoje ribojasi su Bangladešu, Indija, Kinija, Laosu ir Tailandu. Iš vandenyno pusės - su Bengalijos įlanka.
|
|||||
Valstybinė kalba | mjanmų | ||||
Sostinė | Neipidas | ||||
Didžiausias miestas | Jangonas | ||||
Valstybės vadovai | Seras Generolas Tanas Šve
Prezidentas
Generolas Soe Win
Ministras pirmininkas
|
||||
Plotas - Iš viso - % vandens |
678 500 km² (39) 3,06% |
||||
Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
47 382 633 (25) 69,83 žm./km² (95) |
||||
BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 (progn.) 83,84 mlrd. $ (62) 1 800 $ (153) |
||||
Valiuta | kijatas (MMK) | ||||
Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC +6:30 netaikomas |
||||
Nepriklausomybė Mianmaro Sąjunga |
nuo Jungtinės Karalystės 1948 sausio 4 nuo 1989 birželio 18 |
||||
Valstybinis himnas | Mianmaro himnas | ||||
Interneto kodas | .mm | ||||
Šalies tel. kodas | +95 |
Turinys |
[taisyti] Pavadinimas
Dabartinis šalies pavadinimas - Mianmaras, kilo iš vietinio vardo Myanma Naingngandaw. Šis vardas siekia dar XII a., tačiau jo etimologija menkai tyrinėta. Keli mokslininkai tvirtina vardo kilimą iš sanskrito Brahmadeš (indų dievo kūrėjo Brahmos žemė).
1989 m. Mianmaro valdžia pakeitė tarptautinį oficialų anglų kalbos žodį Burma (iš kurio kilo lietuviškasis Birma) į Myanmar, kaip vėliau ir daugelį kitų, iš britų kolonijinių laikų kilusių, oficialių vietovardžių bei terminų, mjanmų ir anglų kalbose. Visgi oficialus valstybės pavadinimas mjanmų kalboje nepakito - ir iki tol šalis oficialiai buvo Myanma, kai tuo tarpu Bama - ir dabar plačiai vartojama šnekamojoje vietinių kalboje.
Šalies pervadinimas sukėlė politines diskusijas. Mianmaro opozicija, atsiribojusi nuo daugelį metų šalį valdančios karinės chuntos ir ginčydama jos įgaliojimus pervadinti šalį, toliau oficialiai vartoja žodį Burma. JAV, Australija, Airija ir Jungtinė Karalystė oficialiuose dokumentuose ir toliau naudoja pavadinimą "Birma". Tai susiję su tuo, kad "Birma" buvo oficialus krašto pavadinimas britų kolonijiniais laikais ir nepriklausomos valstybės, iki 1989 m. ES vartoja alternatyvų "Mianmaras/Birma". JTO oficialiai pripažįstamas tik "Mianmaras".
[taisyti] Istorija
- Pagrindinis straipsnis: Mianmaro istorija
Nors ir būdamas Pietryčių Azijos vakariniame pakraštyje, Mianmaras atliko ryškų vaidmenį šios pasaulio dalies istorinio vystymosi kelyje. Mianmaro istorija taip pat labai susijusi su Pietų Azijos, bei Kinijos ir Tibeto istorijomis. Mianmaro istorijos eigoje, į šalį buvo įsiveržę: mongolai, senovėje; britai, lengvai įjungę Mianmarą į savo kolonijines valdas Indijoje; japonai, II pasaulinio karo metu. Tai prisidėjo prie daugybės Mianmaro istorijoje vykusių revoliucijų, perversmų, karų ir etninių valymų, įtakojusių visų krašto žmonių gyvenimą.
[taisyti] Mianmaro istorijos įvykių eiga
- 849 - 1287 m. - I Mianmaro imperija (Pagano Karalystė).
- 1486 - 1752 m. - II Mianmaro imperija (Tongu dinastija).
- 1752- 1885 m. - III Mianmaro imperija (Konbaung dinastija).
- 1752 - 1760 m. - Valdo karalius Alaungpaya.
- 1824 - 1826 m. - I Britų ir Mianmaro karas: britai aneksuoja Arakano (dab. Rachinų valstija), Asamo, Manipuro ir Tenaserimo (dab. Tanintairio provincija) kraštus.
- 1852 - 1855 m. - II Britų ir Mianmaro karas: britai okupuoja pietinę Mianmaro dalį, kurią pavadina Žemaja Birma.
- 1885 m. - III Britų ir Mianmaro karas: britai okupuoja Pagano kraštą (Aukštoji Birma). 1886 m. britų aneksuotas Mianmaras tampa Birma - Britų Indijos dalimi.
- 1937 m. - Birma atjungiama nuo Indijos ir tampa atskira britų kolonija.
- 1942 - 1945 m. - Dabartinio Mianmaro teritoriją okupuoja Japonija. Sugriaunami Mandalajaus karališkieji rūmai.
- 1948 m. sausio 4 d. - Šalis, atgavusi nepriklausomybę, pasivadina Birmos Sąjunga ir tampa viena iš nedaugelio buvusių Jungtinės Karalystės kolonijų, neįstojusių į Britų Sandraugą.
- 1962 m. - Generolas Bo Ne Winas vadovavo kariniam perversmui. Valstybė pasuko socialistiniu keliu. 1974 m. sausio 4 d. šalis oficialiai pasivadino "Birmos Sąjungos Socialistine Respublika". Bo Ne Winas valdė 24 metus.
- 1988 m. - Generolas Saw Maungas įvykdė karinį perversmą. Šalis vėl pervadinta į "Birmos Sąjunga".
- 1989 m. birželio 18 d. - Šalies oficialus pavadinimas anglų kalboje, iš "Birmos Sąjunga", pakeistas į "Mianmaro Sąjunga". Po to sekė dar daugelio vietovardžių ir terminų, kilusių iš britų kolonijinių laikų, pakeitimai.
- Nuo 1992 m. balandžio 23 d. Mianmarui vadovauja generolas Tanas Šve.
- Nuo 1997 m. birželio 23 d. Mianmaras yra Pietryčių Azijos Tautų Organizacijos narys.
- 2006 m. kovo 26 d. - Mianmaro valdžia sostinę iš Jangono perkėlė į netoli Pjinmanos miesto pastatytą naują miestą - Neipidą.
[taisyti] Politinė sistema
- Pagrindinis straipsnis: Mianmaro politinė sistema
Po 1962 m. generolo Bo Ne Wino karinio perversmo, šalis yra valdoma karinės chuntos. Nors, po 1988 m. generolo Saw Maungo perversmo, Bo Ne Winas pasitraukė iš valdžios, šaliai ėmė vadovauti kita chunta. Nuo 1992 m. šalies vadovas yra generolas Tanas Šve. Mianmaro valdžia kaltinama daugybe žmogaus teisių pažeidimų, piliečių laisvės suvaržymų bei opozicijos persekiojimu.
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Mianmaro Sąjunga yra suskirstyta į 7 provincijas ir 7 valstijas. Provincijose (mjan. : Tain) gyvena bamarų dauguma, o valstijos (mjan. : Pyine), iš esmės, yra provincijos, kur tam tikros etninės mažumos turi savivaldą. Smulkiau, provincijos ir valstijos suskirstytos į apygardas, administracinius rajonus ir kaimo bendruomenes.
Mianmaro provincijos:
- Ajejarvadžio provincija
- Bago provincija
- Jangono provincija
- Magvajaus provincija
- Mandalajaus provincija
- Sagaino provincija
- Tanintairio provincija
Mianmaro valstijos:
- Činų valstija
- Kačinų valstija
- Kajahų valstija
- Kajinų valstija
- Monų valstija
- Rachinų valstija
- Šanų valstija
[taisyti] Geografija
- Pagrindinis straipsnis: Mianmaro geografija
Mianmaras, kurio plotas - 678 500 km², yra didžiausia valstybė žemyninėje Pietryčių Azijoje, ir yra 40 pagal dydį valstybė pasaulyje.
Šiaurėje, prie sienos su Kinija, iškilę Hengduano Šano kalnai (Hengduan Shan). Hakabo Razis (Hkakabo Razi) - kalnas, esantis Kačinų valstijoje, yra aukščiausias Mianmaro taškas.
Per šalį eina trys kalnų grandinės: Činų kalnai (Rachinų arba Arakano kalnai; Rakhine Yoma), Bago (Pegu; Bago Yoma) kalnai, Šano kalnynas; nusitęsiančios iš šiaurės į pietus, nuo Himalajų. Kalnų grandinės dalija tris Mianmaro upių tinklus: Ajejarvadis (Iravadis), Salvinas, Sitangas, ir jų intakai. Ajejarvadis - ilgiausia Mianmaro upė (2170 km), įtekanti į Andamanų jūrą, Indijos vandenyne. Tarp kalnų grandinių plyti derlingos lygumos. Dauguma Mianmaro gyventojų susitelkę Ajejarvadžio slėnyje, įsispraudusiame tarp Rachinų kalnų ir Šano kalnyno.
Didžiuma Mianmaro teritorijos yra tarp Šiaurės ątogrąžos ir pusiaujo.
Šalyje vyrauja drėgnas musoninis tropinis klimatas.
Vidutinė temperatūra Mianmare: sausio mėn., yra nuo +25°C žemumose, ir -10°C kalnuose; gegužę (šilčiausias mėnuo), atitinkamai: +28°C – +32°C, ir +15°C.
Vidutinis metinis Mianmaro kritulių kiekis, yra nuo 5000 mm vakarinėje pakrantėje ir Rachinų kalnų šlaituose, iki 500–1000 mm Ajejarvadžio žemumoje, ir 1000–2000 mm Šano kalnyne. Lietingas sezonas šalyje prasideda balandžio – gegužės mėnesiais, ir baigiasi spalio – lapkričio mėnesiais.
Mianmare labai įvairi augalija ir gyvūnija.
[taisyti] Ekonomika
- Pagrindinis straipsnis: Mianmaro ekonomika
Mianmaras stokoja pakankamos infrastruktūros. Prekės, šalį dažniausiai pasiekiančios per Mianmaro-Tailando sieną, vėliau yra plukdomos Ajejarvadžio upe. Šiuo keliu eina didelis narkotikų ir kitos kontrabandos tinklas. Geležinkeliai seni ir neapjungia visų taškų. Greitkeliai paprastai negrįsti (išskyrus didžiuosius miestus). Šaliai stinga elektros energijos ir kuro. Didelė infliacija. Beveik nėra užsienio investicijų. Svarbiausia ekonomikos šaka - žemės ūkis. Mianmare daugiausia auginami ryžiai, citrusai, daržovės, kaučiukmedžiai ir tabakas.
[taisyti] Gyventojai
- Pagrindinis straipsnis: Mianmaro demografija
Mianmare gyvena apie 50 mln. žmonių (dabartinė šalies gyventojų populiacija yra grubiai apskaičiuota, nes paskutinis, gana šališkas, Mianmaro Namų ir religijos ministerijos vykdytas, gyventojų surašymas, buvo 1983 m.) Daugiau kaip 600 000 legalių imigrantų darbininkų iš Mianmaro, yra priskaičiuojama kaimyniniame Tailande, ir dar keli milijonai, greičiausiai, ten gyvena nelegaliai. Pabėgėlių iš Mianmaro stovyklos, taip pat nusitęsia, per Indijos-Mianmaro, Bagladešo-Mianmaro sienas ir Malaizijoje. Mianmare yra vienas mažiausių gyventojų tankumų visoje Pietryčių Azijoje.
Mianmaras - daugiatautė valstybė. Šalies valdžia pripažįsta 135 etnines grupes. Dauguma šalies gyventojų - bamarai, sudarantys 68% valstybės gyventojų. 10% Mianmaro gyventojų sudaro šanai, 7% - kajinai (karenai). Kitos didesnės etninės grupės: činai, kačinai, kajahai (kareniai), monai, rachinai ir kinai. Anglomianmariečiai (anglobirmiečiai), kadaise sudarę labai didelę bendruomenę, šaliai atgavus nepriklausomybę, ėmė didele banga emigruoti iš Mianmaro, kur jų dabar liko tik apie 50 tūkst. Anglomianmariečių pasaulyje yra apie 2 mln., daugiausia Australijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Terminai: "mjanmai" (mianmariečiai) arba "birmiečiai", skirti apibūdinti visas Mianmare gyvenančias tautines grupes, tačiau dažnai yra sinonimiškai vartojami apibūdinti tik bamarų daugumą.
Dauguma Mianmaro žmonių praktikuoja budizmo Theravados atšaką, susimaišiusią su vietiniais tikėjimais (pvz., Natų dvasios). Pasak Mianmaro valdžios, budizmą praktikuoja 89% šalies gyventojų, daugiausia bamarų, rachinų, šanų, monų ir kinų etninės grupės. Apie 4% žmonių praktikuoja sunitų islamą. Kiek mažiau nei 4% Mianmaro žmonių - krikščionys (daugiausia kačinų, činų ir kajinų etninės mažumos), iš kurių yra 4/5 protestantų baptistų, o likusieji - katalikai.
[taisyti] Kultūra
- Pagrindinis straipsnis: Mianmaro kultūra
Mianmare egzistuoja labai įvairiapusiška skirtingų kultūrų samplaika, kurioje vyrauja budistinė bamarų kultūra. Bamarų kultūra buvo smarkiai paveikta kaimyninių šalių kultūros. Tai išryškėja kalboje, tautinėje virtuvėje, muzikoje, šokiuose ir teatre.
Menai, ypatingai literatūra, buvo istoriškai paveikti Theravados budizmo. Jama Zato (Yama Zatdaw), Ramajanos perdirbinys, laikomas nacionaliniu Mianmaro epu, buvo labiausiai įtakotas indų, tajų ir monų epinės poemos versijų.
Mianmaras - pirmoji Pietryčių Azijos šalis, kurioje buvo pradėtas skelbti Budos žodis. Šiandien devyni dešimtadaliai šalies gyventojų - budistai. Budizmas daro didelį poveikį beveik visų mianmariečių gyvenimui, o daugumos kaimų ir miestelių viduryje stovi budistų šventykla. Be to, daug Mianmaro budistų tiki į miškų, kalnų ir medžių dvasias, vadinamas natais, stato joms namus ir švenčia šventes apimančias įmantrius ritualus, skirtus sutaikyti 37 natų "panteoną". Mianmare gyvena ir šiek tiek krikščionių, musulmonų ir induistų.
Tradiciniame mianamreičių (visi Mianmaro gyventojai) kaime, kultūrinio gyvenimo centras - budistų vienuolynas. Vienuoliai yra didžiai gerbiami ir išlaikomi neįšventintų žmonių. Vienuolių įšventinimo ceremonija, vadinama (shinbyu), yra svarbiausia sąlyga, berniukui įstojusiam į vienuolyną, tapti pilnamečiu. Visi budistų šeimos berniukai, turi būti vienuoliais naujokais, iki dvidešimtųjų gyvenimo metų, kada galės tapti vienuoliais. Ceremonija gali trukti iki vienos savaitės. Tuo pat metu mergaitės turi ausies vėrimo ceremoniją, vadinamą (nathwin). Mianmariečių tradicijos yra labiausiai išlikusios tuose kaimuose, kur švenčiamos visos iškilmės, iš kurių svarbiausios - "Pagodos iškilmės". Daugelis kaimų turi savo natą sargą. Prietarai ir draudimai yra labai gajūs mianmariečių gyvenime.
Britų kolonijinis viešpatavimas į Mianmaro kultūrą įdiegė vakarietiškų elementų. Mianmaro švietimo sistema yra sumodeliuota pagal Jungtinės Karalystės. Kolonijinė architektūra labiausiai išryškėjo didžiuosiuose miestuose, ypač buvusioje sostinėje Jangone. Kai kurios Mianmaro tautinės mažumos, ypatingai kajinai šalies pietryčiuose, kačinai ir činai, apgyvendinę šiaurės vakarus, praktikuoja krikščionybę
[taisyti] Kalba
Mjanmų kalba (: Myanmasa) yra gimtoji bamarų, rachinų, ir kelių kitų Mianmaro tautų kalba. Tai vienintelė valstybinė Mianmaro Sąjungos kalba, kurią moka dauguma valstybės gyventojų. Tai visų šalies tautų pagrindinė susišnekėjimo kalba. Mjanmų kalba yra artimai susijusi su kinų ir tibetiečių kalbomis. Šios kalbos rašmenys susideda iš cirkuliarų ir puscirkuliarių, atėjusių iš monų rašmenų. Mjanmų kalbos raidynas, ir yra adaptuotas monų raštas, kuris savo ruožtu susiformavo iš pietų Indijos rašmenų, VII a. Seniausi žinomi įrašai mjanmų kalba, priskiriami X a. Mjanmų rašmenys taip pat naudojami Pali, šventai Theravados budizmo kalbai, užrašyti. Mjanmų raštas taip pat naudojamas užrašyti ir kitoms Mianmaro kalboms: šanų, keletui kajinų ir kajahų dialektų, su specialių ženklų ir diakritų priemaišomis kiekvienai kalbai. Mjanmų kalboje giliai įsišakniję pagarbūs kreipiniai ir titulai, pasiskirstę pagal amžių.
[taisyti] Švietimas
Mianmaro visuomenė tradiciškai akcentuoja švietimo svarbą. Kaimuose, pasaulietiškas mokymas vyksta budistų vienuolynuose. Vidurinysis ir aukštasis išsilavinimai, įgyjami valstybinėse mokyklose.
[taisyti] Virtuvė
Plačiau:Mianmaro virtuvė
Tradicinę Mianmaro virtuvę labai paveikė indų, kinų ir tajų valgių tradicijos. Pagrindinis Mianmaro patiekalų produktas - ryžiai. Taip pat dažnai valgomi lakštiniai makaronai ir duona. Mianmaro virtuvėje paplitusios ir krevetės, žuvų pasta, kiauliena bei aviena. Jautiena paprastai draudžiama. Karis, toks kaip masala ar čili, yra plačiai paplitę prieskoniai. Mohinga (မုန့္ဟင္းခား) - laikoma nacionaliniu Mianmaro patiekalu. ji susideda iš šamų sultinio su avinžirnio miltais, ryžių makaronų ir žuvies garnyro. Tropiniai vaisiai dažnai patiekiami desertui. Didžiuosiuose miestuose patiekalai įvairesni. Čia dažnai gaminami šanų, indų ir kinų patiekalai.
[taisyti] Muzika
Plačiau:Mianmaro muzika
Tradicinė Mianmaro muzika yra melodinga, bet be darnos. Naudojami instrumentai: būgnų grupė, vadinama pat waing, gongų grupė, vadinama kyi waing, bambukinis ksilofonas, vadinamas pattala, lėkštės, pučiamieji instrumentai - obojus ir fleita, vadinami hnè, bambukinės terkšlės, ir styginiai instrumentai, paprastai sudarantys orkestrą, vadinamą saing waing. Saung gauk (mjan. ) arba Mianmaro arfa - aptakios formos styginis instrumentas, susidedantis iš šilkinių stygų ir žėručio stiklo, kuriuo dekoruotas instrumento kaklelis. Saung gauk yra labai susijusi su Mianmaro kultūra.
Nuo 1950 m. Mianmare, ypač didžiuosiuose miestuose, ėmė populiarėti vakarietiška muzika.
[taisyti] Kita Informacija
- Mianmaro ryšiai
- Mianmaro transportas
- Mianmaro karinės pajėgos
- Mianmaro tarptautiniai santykiai
- Mianmaro šventės
- Mianmaro miestai
[taisyti] Nuorodos
Oficialus Mianmaro valdžios tinklalapis (anglų kalba)
Oficiali Mianmaro valstybės sveitainė (aglų kalba)
Oficiali turizmo Mianmare svetainė (anglų kalba)
Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | Bahreinas | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas
Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Gazos Ruožas | Honkongas | Kalnų Karabachas | Laisvasis Kašmyras | Makao | Pietų Osetija | Taivanas | Tamil Elamas | Turkų Kipras | Vakarų Krantas