See also ebooksgratis.com: no banners, no cookies, totally FREE.

CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Indijos vandenynas - Vikipedija

Indijos vandenynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Indijos vandenynas
Laisvajame žodyne yra terminas Indijos vandenynas

Indijos vandenynas – trečias pagal dydį vandenynas, užima maždaug 20% viso žemės vandens paviršiaus. Šiaurėje ribojasi su Azijos žemynu (Indijos subkontinentu), vakaruose su Arabijos pusiasaliu ir Afrika, rytuose su Malakos pusiasaliu, Sundos salomis ir Australija, pietuose su Antarkties vandenynu. Riba su Atlanto vandenynu eina per 20° rytų ilgumos meridianą į pietus nuo Afrikos, o su Ramiuoju vandenynu – 147° rytų ilgumos meridianą. Šiauriausia Indijos vandenyno dalis yra Persijos įlanka siekianti 30° šiaurės platumą.

Indijos vandenyno plotas: su jūromis 74 917 000 km², be jūrų – 73 442 700 km², tūris – 292 131 000 km³. Didžiausios salos – Madagaskaro, Indonezijos, Šri Lankos yra kontinentinės kilmės. Ketvertas didžiausių salynų – Komorų, Seišelų, Maldyvų, Mauricijaus.

Kaip svarbus tranzitinis kelias tarp Afrikos ir Azijos, vandenyną yra daugelio konfliktų scena. Dėl jo dydžio nei viena tauta negalėjo sekmingai dominuoti vandenyne, kol Didžioji Britanija, beveik iki 1800, valdė aplinkines kontinentines teritorijas.

[taisyti] Aplinka

Afrikos, Indijos ir Antarktikos žemyninės plokštės susieina Indijos vandenyne, jų sujungimus žymi vandenyno vidurio kalnagubrių atsišakojimai. Kontinentiniai vandenyno šelfai yra siauri, apie 200 km į plotį, išskyrus esančio vakarinėje Australijos pakrantėje kurio plotis siekia 1000 km. Vidutinis Indijos vandenyno gylis 3 890 m. Pats giliausias vandenyno taškas Javos duburyje, jo gylis 7 450 m. Į šiaurę nuo 50” pietų platumos dugna dengia dumblo nuosėdų storymės (iki 4 km)

[taisyti] Klimatas

Į šiaurę nuo ekvatoriaus klimatas musoninis. Stiprūs šiaurės rytų vėjai pučia nuo spalio iki balandžio mėnesio; nuo gegužės iki spalio vyrauja pietvakarių vėjai. Arabijos jūroje susiformavęs stiprus musonas atneša Indijos subkontinentui lietų. Pietų pusrutulyje vėjai yra švelnesni, bet vasaros audros šalia Mauricijaus būna rimtos. Kada musonų vėjų kryptys pasikeičia, ciklonai neretai atsimuša į Arabų jūros ir Bengalijos įlankos krantus.


Pasaulio vandenynai
Arkties vandenynas | Atlanto vandenynas | Indijos vandenynas | Ramusis vandenynas | Pietų vandenynas


aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -