Šri Lanka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šri Lankos Demokratinė Socialistinė Respublika, Šri Lanka (iki 1972 m. žinoma kaip Ceilonas) – sala Indijos vandenyne ir to paties pavadinimo joje įsikūrusi valstybė. Sala yra 55 km į pietryčius nuo Indostano pusiasalio.

Turinys 1 Pietų Azijos subregionas. Etimologija 2 Istorija 3 Politinė sistema 4 Geografija 4.1 Klimatas 5 Demografija 6 Kultūra 7 Kita Informacija 8 Nuorodos

[taisyti] Pietų Azijos subregionas. Etimologija

Lanka (skr. tviskanti žemė) - istorinis-kultūrinis Pietų Azijos regionas, žinomas nuo I tūkst. pr. m. e. Jis buvo minimas Mahabharatoje ir Ramajanoje. Iš šio pavadinimo valstybė ir kildina savo pavadinimą.

Kitos tautos šią salą vadino įvairiai. Graikai ją vadino Taprobane, arabai - Serendib, portugalai - Ceilão, iš ko kilo ir angliškas salos pavadinimas Ceilonas.

[taisyti] Istorija

Šri Lankos istorija
Šri Lankos priešistorė
Anuradhapuros karalystė
Lambakanų dinastija
Čola imperija
Polonaruvos karalystė
Dombadenijos karalystė
Gampolos karalystė
Raigamos karalystė
Džafnos karalystė
Kote karalystė
Kolonijinis Ceilonas
Šri Lanka

Pagrindinis straipsnis: Šri Lankos istorija

Šri Lankos sala nuo seno buvo gyvenama vedoidų tautų, tačiau I tūkst. pr. m. e. sala buvo apgyvendinama indoarijų išeivių iš šiaurės Indijos, kurie suformavo sinhalų tautybę. Vyko ir salos apgyvendinimas iš Tamilnado, iš kur į šiaurines salos pakrantes kėlėsi tamilai.

Nuo maždaug IV a. pr. m. e. salą užėmė Indijos Vidžajų dinastija ir valdė įvairios vietinės dinastijos, III a. pr. m. e. Ašokos rūpesčiu paplito budizmas.

Per visą salos istoriją vyko nuolatinės kovos tarpusavyje ir su tamilų įsiveržimais. Iki pat XI a. valstybės sostine buvo Anuradhapura, kuri buvo sugriauta 1017 m. tamilų Čola imperijos invazijos metu.

Sostinę perkėlus į Polonaruvą, valstybė politiškai sustiprėjo Parakrama Bachu I (1164-1197) laikais, bet jo įpėdinių laikais vėl įsivyravo senoji netvarka: čia įsigalėjo Kalingos dinastija. Maža to, nuo XIII a. sala susiskaldė į pietus, valdomus sinhalų, ir šiaurę, valdomą tamilų (Džafnos karalystė). XIII-XV a. pietinė valstybė net 8 kartus keitė sostinę.

1505 m. atvyko portugalai, kuriuos 1658 m. išstūmė olandai. 1785 m. salą užvadė anglai. 1802 m. tapo britų kolonija. 1923 m. konstitucija numatė šiek tiek kitokią, nei kitų britų kolonijų, administraciją. Aukščiausioji valdžia priklausė 5 metams skiriamam gubernatoriui, kuris buvo atsakingas kolonijų ministrui.

1970 valstybė iškovojo nepriklausomybę.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Šri Lankos politinė sistema

Šri Lanka yra demokratinė respublika. Šalies prezidentas, kuris betarpiškai renkamas šešeriems metams, yra šalies ir vyriausybės vadovas, taip pat ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas. Vykdydamas pareigas, prezidentas, yra atskaitingas parlamentui. Pareigūnas gali būti pašalintas iš posto, parlamento daugumos sprendimu (reikia 2/3 balsų) pritariant Aukščiausiajam Teismui. Prezidentas skiria ir vadovauja ministrų kabinetui, kuris taip pat atskaitingas parlamentui.

Šri Lankos parlamentas yra istatymų leidimo organas turintis 225 narius, kuriuos renka rinkimų teisę turintys piliečiai šešerių metų kadencijai.

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Šri Lankos geografija

Salos koordinatės yra 6-10 laipsnių šiaurės platumos ir 80-82 laipsniai rytų ilgumos. Šiaurinė, siauresnioji Šri Lankos dalis visai lygi, lygumos užima 80 % šalies teritorijos, pietų vidurio dalyje – kalnai, kurių aukščiausios viršūnės – Pidurutalagalos kalnas (2 524 m) ir Adomo kalnas (2 240 m). Terciare įvykę litosferos įdubimai salą atskyrė nuo Indostano pusiasalio. Buvusios sąsmaukos vietoje yra salų ir seklumų ruožas, vadinamasis Adomo Tiltas.

Krantai daugiausia žemi, dažnai lagūniniai, daugelyje vietų juos supa koralų rifai. Pakrantės ilgis 1340 km

Didžiausios upės – Mahaveli Ganga, Maduru, Yan (rytuose); Velave, Gin (pietuose) ir Kalu, Kelani, Deduru, Malvatta (vakaruose) dėl sraunumo netinka laivybai. Salos pakraščiuose susiplovusios kopos, lagūnos ir seklumos trukdo jūrinei laivybai.

Gyvūnai tokie patys kaip ir Indostane, tik nėra tigrų ir hienų. Drambliai stipriai išnaikinti. Daug bezdžionių ir leopardų.

[taisyti] Klimatas

Klimatas nuolat karštas, jūrinio tipo; gegužės mėn. vidutinė temperatūra 28 laipsniai Celsijaus, sausio mėnesį – 26 laipsniai. Pats karščiausias metu laikas – kovo ir balandžio mėn., kuomet temperatūra siekia net iki 38ºC. Nuo lapkričio iki sausio mėn. būna vėsiau, temperatūra iki 30º C. Vidutinė metinė temperatūra lygumose – 26-30ºC, kalnuose – 15-20ºC.

Šri Lanka priklauso pietų Azijos musonų sričiai. Vasaros metu pučiant pietvakarių musonui iškrinta – kalnuose iki 5000 mm, vakarų pakraštyje apie 2300 mm, šiaurės rytinėje dalyje tik 500-600 mm kritulių. Žiemos metu pučia sausesnis šiaurės rytų musonas.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Šri Lankos demografija

Apie 74% gyventojų yra indoeuropiečių kilmės singalai budistai, šiaurėje gyvena dar V a. imigravę tamilai (18%), pietų sunkiai pasiekiamose aukštumose išlikę keli tūkstančiai pirmųjų Šri Lankos gyventojų vedų – medžiotojų, kuriuos ateiviai singalai ir tamilai nustūmė į blogiausias salos vietas. Tankiausiai gyvenama pietvakarinė dalis, rečiausiai – Anudapuros džiunglių sritis ir šiaurė.

Oficiali kalba – singalų, pripažįstama ir tamilų. Anglų kalba naudojama valstybinėse įstaigose, ja kalba apie 10 proc. salos gyventojų.

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Šri Lankos kultūra

[taisyti] Kita Informacija

• Šri Lankos ryšiai
• Šri Lankos transportas
• Šri Lankos karinės pajėgos
• Šri Lankos tarptautiniai santykiai
• Šri Lankos šventės

[taisyti] Nuorodos

---

Istoriniai Pietų Azijos subregionai
Pandžabas | Radžastanas | Sindhas | Gudžaratas | Hindustanas | Bengalija | Asamas | Maharaštra | Orisa | Andhra | Karnataka | Kerala | Tamilakamas | Šri Lanka | Maldyvai Himalajų priekalnės Kašmyras | Himačal Pradešas | Utarančalas | Nepalas | Limbuvanas | Sikimas | Butanas | Arunačal Pradešas