Azija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šis straipsnis yra apie žemyną. Apie Aziją graikų mitologijoje skaitykite straipsnyje Azija (mitologija)

Laisvajame žodyne yra terminas Azija

Azija, didžiausia pasaulio dalis (~30% viso sausumos ploto), čia gyvena apie 60% pasaulio gyventojų. Su Europa sudaro Eurazijos žemyną. Riba tarp Azijos ir Europos žemynų nėra vienareikšmiai apibrėžta. Nuo Amerikos Aziją skiria Beringo sąsiauris. Nuo Afrikos - Sueco kanalas.

[taisyti] Geografija

Baikalas

Plotas 44,3 mln. km². Tolimiausi Azijos sausumos taškai yra: šiaurėje – Čeliuskino kyšulys (77°43' š. pl.), pietuose – Piajo kyšulys (1°16' š. pl.), rytuose – Dežniovo kyšulys (169°40' v. ilg.), vakaruose - Babo kyšulys (26° r. ilg.). Jei neskaičiuoti Malajų salyno, visa Azija yra šiauriniame pusrutulyje.

Aziją iš trijų pusių supa vandenynai - šiaurėje Arkties, rytuose – Ramusis, pietuose – Indijos vandenynas, pietvakariuose – Atlanto vandenyno jūros (Viduržemio, Egėjo, Marmuro, Juodoji ir Azovo). 92 km pločio Beringo sąsiauris skiria Aziją nuo Amerikos. Sueco sąsmauka jungia Aziją su Afrika(riba tarp jų eina Sueco kanalu). Vakaruose Azija ribojasi su Europa, su kuria sudaro Eurazijos žemyną. Sutartinė riba tarp Azijos ir Europos eina Uralo kalnų rytinėje papėdėje, Embos upe ir Kumos-Manyčo įduba, šiauriniu Kaukazo kalnų pakraščiu (Kaukazas priskiriamas Azijai). Pietryčiuose Malajų salynas Aziją skiria nuo Australijos.

Azijos krantų ilgis ~70 600 km. Apie 8 mln. km² Azijos ploto tenka pusiasaliams ir >2 mln. km² – saloms. Plačiausioje vietoje (iš šiaurės rytų į pietryčius) Azija yra 11 000 km pločio.

Didžiausi pusiasaliai: Jamalo, Taimyro, Čiukčių, Kamčiatkos, Korėjos, Indokinijos ir Malakos, Indostano, Arabijos, Mažosios Azijos.

Didžiausios salos ir salynai:

Arkties vandenyne: Šiaurės Žemė, Naujojo Sibiro salos, Vrangelio sala,
Ramiajame vandenyne: Kurilai, Sachalinas, Japonijos salynas, Taivanas, Chainanas, Malajų salynas,
Indijos vandenyne: Andamanų salos, Šri Lanka.

Ilgiausios upės:

į Arkties vandenyną: Jenisejus, Obė, Irtyšius, Lena,
Ramųjį vandenyną: Amūras, Chvangchė, Jangdzė, Mekongas,
Indijos vandenyną: Tigras, Eufratas, Indas, Gangas, Bramaputra, Iravadis,
Aralo jūrą: Syrdarja, Amudarja.

Didžiausi ežerai: Kaspijos jūra, Aralo jūra, Baikalas, Balchašas, Isyk Kulis, Urmija, Vanas, Mirties jūra, Tonlesapas, Dongtingas, Chanka, Chubsugulas.

[taisyti] Reljefas

Absoliutinių aukščių atžvilgiu Azija – kontrastingiausia pasaulio dalis. Joje yra aukščiausia pasaulio viršūnė Džomolungma (8848 m, Himalajuose), giliausios įdubos, užlietos vandeniu, – Baikalo ežeras (gylis 1620 m), Negyvoji jūra (altitudė –395 m), ir sausa Turfano įduba (–154 m). Krantai mažai išraižyti.

Azijos paviršiuje vyrauja kalnai ir plokščiakalniai, jie užima ~3/4 viso ploto. Patys aukščiausi iš jų yra Pietų ir vidurio Azijoje. Azijos kalnai sudaro dvi dideles juostas. Pirmoji juosta prasideda nuo Mažosios Azijos, Armėnijos kalnynais ir eina į rytus per Irano plynaukštę, Pamyrą, Karakorumą, Tibeto plynaukštę ir ją supančius Himalajų ir Kunluno kalnus, toliau pasuka į pietus ir pereina į Malajų salyną. Antroji juosta eina šiaurės rytų kryptimi per Tian Šanį, Pietų Sibiro kalnus (Altajų, Sajanus, Stano kalnyną), Džiugdžiūrą, Kolymos kalnyną iki Čiukčių pusiasalio. Šiaurės vakaruose prie jos šliejasi Vidurio Sibiro plokščiakalnis, atsišakoja Verchojansko ir Čerskio kalnagūbriai.

Tarp abiejų kalnų juostų plyti Centrinės Azijos aukštosios lygumos ir plokščiakalniai; iš rytų Centrinę Aziją supa Sinotibeto, Taichangšano, Janšano, D.Chingano kalnagūbriai. Azijos rytiniame pakraštyje yra Koriakų kalnynas, Sichote Alino, Mandžiurijos-Korėjos, Nanlingo ir Anamo kalnai. Salų, juosiančių Ramiojio vandenyno pakraščio jūras, paviršius daugiausia kalnuotas. Indostano ir Arabijos pusiasalius užima Dekano ir Sirijos-Arabijos plokščiakalniai.

~1/5 Azijos ploto užima lygumos (iki 200 m aukščio). Didžiausia lyguma – Vakarų Sibiro, pietuose pereinanti į Turano žemumą. Kitos lygumos užima jūrų pakrantes (Š.Sibiro, Janos-Indigirkos, Kolymos, Didžioji Kinijos) arba priekalnių įdubas (Mesopotamijos, Indo-Gango). Aukščiau iškilusios Centr. ir Vid. Azijos tarpukalnių lygumos (Kašgarijos, Džungarijos, Gobio, Caidamo, Ferganos).

Pagrindiniai Azijos kalnų ir lygumų bruožai susiformavo mezozojinės ir alpinės kalnodaros metu. Dabartinis reljefas susidarė dėl senovinių denudacijos procesų, vertikaliųjų ir horizontaliųjų Žemės plutos judesių neogene ir kvartere, erozijos ir nuosėdų kaupimosi. Sen. denudaciniai paviršiai geriausiai išliko Azijos kalnų vidinėse dalyse, Dekano, Sirijos-Arabijos, Vid. Sibiro plokščiakalniuose. Stipriausi neogeno ir kvartero vertikalieji judesiai buvo Pamyre, Tibete, Himalajuose, Kopetdage, Ferganos kalnagūbryje, Tian Šanyje, Gisaro Alajuje. Intensyvi erozija daugelį sen. plokščiakalnių labai suskaidė; gilių tarpeklių yra Pamyre, Tibete, Himalajuose, Kunlūne, V.Sajane, Stano kalnyne, Čerskio kalnagūbryje, Vakarų Azijos kalnynuose. Didelius Vid. ir Centr. Azijos plotus (ypač Chvangchės baseine) dengia liosas. Yra vadinamų bjauriųjų žemių (bedlendų), dykumose – eolinių, klinčių ir gipso paplitimo vietose – karstinių reljefo formų. Š.v. Azsija i š. nuo 60° š.pl. kvartere buvo apledėjusi. Į rytus nuo Chatangos upės buvo tik pavienių apledėjimo židinių. Kitose Azijos dalyse senovinių ledyninės kilmės reljefo formų yra aukštikalnėse. Didelę įtaką reljefo formavimuisi turėjo vulkanizmas. Sen. lavų paviršių ir magmos klodų intarpų yra Indostane ir Vid. Sibire. Dabar vulkanų daugiausia R. Azijos salose, Kamčiatkoje, Filipinuose, Didžiosiose ir Mažosiose Sundos.

[taisyti] Geologinė sandara

Žemės plutą Azijoje sudaro dvejopos struktūros: seniausi branduoliai – Sibiro plokštė (žemyno šiaurėje), Kinijos-Korėjos plokštė, Pietų Kinijos plokštė (rytuose), Indijos plokštė (pietuose), Arabijos plokštė (pietvakariuose; Afrikos platformos dalis) ir tarp jų ar atskirų jų dalių raukšlėtosios sritys. Sibiro plokštę iš p. ir v. juosia vėlyvojo proterozojaus ir ankstyvojo paleozojaus konjunkcijos zonos. Panašaus amžiaus yra Pabaikalė, Sajanai, Jenisėjaus kalvagūbris, Kuznecko Alatau, Kalnų Altajus, didesnioji Mongolijos Altajaus, Changajaus ir Tanu Olos dalis. Kaledonidų yra Centr. Kazachijoje, Tian Šanio šiaurėje, P.r. ir Centr. Kinijoje. Šių regionų nuogulos labai dislokuotos; gausu intruzijų. Tarp kaledonidų yra didelių tektoninių įdubų: Kuznecko, Minusinsko, Centr. Tuvos; jose susiklosčiusios kontinentinės nuogulos dislokuotos t.y. devone, karbone ir perme. Hercinidai eina plačiu lanku: Taimyras, Uralas, Kazachija, Salajyras, Altajus, Tian Šanis, Kunlunas, Nanšanas. V.Sibire ir Turgajaus įlinkyje juos dengia horizontalūs mezozojaus ir kainozojaus sluoksniai. Mezozojinio Žemės plutos metu iškilo Verchojansko, Kolymos, Čiukčių p-lio, Sichote Alino, Indokinijos p-lio kalnai. Jų raukšles kerta granitų intruzijos. Tarp jų yra paleozojinių masyvų. Altajuje, Tian Šanyje ir kitur yra iškilusių paleozoidų. Kainozojaus metus vyko Alpių ir Himalajų kalnų formavimasis.

[taisyti] Naudingos iškasenos

Svarbiausios naudingosios iškasenos	Šalys ir teritorijos
Akmens anglis	Daugiausia yra Kazachijoje, Sibire, Kuznecko ir Minusinsko baseinuose, Kinijos rytuose, Indokinijos rytuose, Vid. Azijoje, Kansko-Ačinsko baseine, Tol. Rytuose, Vietname, Japonijoje, Sachaline.
Nafta	Užkaukazėje, V. Sibire, Turkmėnijoje, Mangyšlake, Pakaspijyje, Sachaline, Saudo Arabijoje, Kuveite, Irake, Irane, Kinijoje, Sumatroje, Indijoje, Japonijoje.
Gamtinės dujos	Uzbekijoje (Bacharos depresijioje), V. Sibiro žemumoje.
Geležies rūda	Kazachijoje (Kustanajaus sr.), Sibire (prie Angaros ir Ilimo, Aldano skyde), Kinijoje, Šiaurės Korėjoje, Indijoje.
Mangano, chromo rūda	Kazachijoje, Turkijoje, Filipinuose, Irane.

Kitos naudingosios iškasenos:

Nikelio – Sibire (ties Norilsku).

Vario rūdos – Kazachijoje (Džezkazgane, Kounrade), Japonijoje.

Polimetalų – Vid. Azijoje, Rūdineme (Altajuje), Japonijoje, Kinijoje, Mianmare, Vietname.

Žėručio – palei Baikalą (Sliudiankos kasyklos).

Boksito – Prie Krasnojarsko, Indijoje, Mianmare.

Alavo – R. Sibire, Tol. Rytuose.

Stibio, gyvsidabrio – Kinijoje.

Volframo – Mianmare, Tailande, Indonezijoje.

Aukso – pagal Aldano ir Lenos upę, Primorėje, Uzbekijoje, Šiaurės Korėjoje, Japonijoje.

Akmens druskos – Sibire, Pakistane, Irake, Pakaspijyje.

Fosforitų – Karatau kalnyne, (Kazachijos pietuose).

Deimantų – Jakutijoje, Urale.

[taisyti] Klimatas

Azija įeina į visas Š. pusrutulio klimato zonas, o Malajų salynų p. pakraštys įsiterpia į pietų pusrutulį. Didesnioji Azijos dalis yra vid. juostoje, kurioje vyrauja vidutinis (vidutinių platumų) kontinentinis oras. Jūrinis oras iš Atlanto pasiekia Azija jau pavirtęs kontinentiniu, o Ramiojo vandenyno įtaka jaučiama tik Azijos rytiniame pakraštyje. Iš šiaurės kartais patenka arktinis oras; į žemyno gilumą jis neprasiskverbia, nes užstoja lygegrečių krypties kalnagūbriai.

Vid. juostoje žiemą, atšalus sausumai, virš Š. ir Centr. Azijos susuformuoja aukšto atmosferos slėgio sritis (Azijos anticiklonas) su giedrais, šaltais ir be vėjo orais. Jos centras būna virš Mongolijos. Žemiausia temperatūra (iki –70°C – Š. pusrutulio šalčio polius) yra buvusi Azijos šiaurės rytuose (Verchojanske, Oimiakone).

[taisyti] Šalys ir regionai

Azija skirstoma į Šiaurės, Vidurinės, Vakarų, Pietų, Rytų ir Pietryčių regionus.

Kai kurių šalių (Rusija, Egiptas, Turkija) tik dalis priklauso Azijai, o Kipras savo kultūra artimesnis Europai. Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas yra paminėti, bet galėtų būti laikomos Europos šalimis.

Šalis	gyv. tankumas (žm./km²)	plotas (km²)	gyventojų (2002-07-01)
Taivanas	635	35 980	23 036 087
Singapūras	6 430	693	4 452 732
Maldyvai	1 070	300	320 165
Bahreinas	987	665	656 397
Bangladešas	926	144 000	133 376 684
Pietų Korėja	491	98 480	48 324 000
Libanas	354	10 400	3 677 780
Japonija	336	377 835	126 974 628
Indija	318	3 287 590	1 045 845 226
Šri Lanka	298	65 610	19 576 783
Izraelis	290	20 770	6 029 529
Filipinai	282	300 000	84 525 639
Vietnamas	246	329 560	81 098 416
Šiaurės Korėja	184	120 540	22 224 195
Nepalas	184	140 800	25 873 917
Pakistanas	184	803 940	147 663 429
Kinija (Žemyninė dalis)	134	9 596 960	1 284 303 705
Tailandas	121	514 000	62 354 402
Indonezija	121	1 919 440	231 328 092
Kuveitas	118	17 820	2 111 561
Armėnija	112	29 800	3 330 099
Sirija	93	185 180	17 155 814
Azerbaidžanas	90	86 600	7 798 497
Turkija	86	780 580	67 308 928
Gruzija	71	69 700	4 960 951
Kambodža	71	181 040	12 775 324
Egiptas	71	1 001 450	70 712 345
Kataras	69	11 437	793 341
Malaizija	69	329 750	22 662 365
Rytų Timoras	63	15 007	952 618
Mianmaras	62	678 500	42 238 224
Brunėjus	61	5 770	350 898
Jordanija	58	92 300	5 307 470
Uzbekija	57	447 400	25 563 441
Irakas	55	437 072	24 001 816
Tadžikija	47	143 100	6 719 567
Butanas	45	47 000	2 094 176
Afganistanas	43	647 500	27 755 775
Iranas	40	1 648 000	66 622 704
Jemenas	35	527 970	18 701 257
Jungtiniai Arabų Emyratai	30	82 880	2 445 989
Laosas	24	236 800	5 777 180
Kirgizija	24	198 500	4 822 166
Omanas	13	212 460	2 713 462
Saudo Arabija	12	1 960 582	23 513 330
Turkmėnija	9,6	488 100	4 688 963
Rusija	8,5	17 075 200	144 978 573
Kazachija	6,2	2 717 300	16 741 519
Mongolija	1,7	1 565 000	2 694 432

Didžiausios Azijos valstybės

**Pagal plotą**
Nr.	Valstybė	Plotas, km²
1.	Rusija	17 075 200
2.	Kinija	9 596 960
3.	Indija	3 287 590
4.	Kazachija	2 717 300
5.	Indonezija	1 919 440
6.	Saudo Arabija	1 960 582
7.	Iranas	1 648 000
8.	Mongolija	1 565 000
9.	Pakistanas	803 940
10.	Turkija	780 580

**Pagal gyventojų skaičių**
Nr.	Valstybė	Gyventojų skaičius
1.	Kinija	1 284 303 705
2.	Indija	1 045 845 226
3.	Indonezija	231 328 092
4.	Pakistanas	147 663 429
5.	Rusija	144 978 573
6.	Bangladešas	133 376 684
7.	Japonija	126 974 628
8.	Filipinai	84 525 639
9.	Vietnamas	81 098 416
10.	Turkija	6 7308 928

[taisyti] Nuorodos

p• a• r Žemynai
Pasaulio žemynai	Afrika \| Antarktida \| Australija \| Azija \| Europa \| Pietų Amerika \| Šiaurės Amerika Ramiojo vandenyno salos (Okeanija) nepriklauso jokiam žemynui
Istoriniai superkontinentai	Gondvana \| Laurazija \| Pangėja \| Panotija \| Rodinija
Mitiniai žemynai	Atlantida \| Pietų Žemė