Nikelis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Nikelis (Ni) | |
|---|---|
 |
|
| Periodinė grupė | |
| Atomo numeris | 28 |
| Išvaizda |
? |
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) |
58,6934(2) а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys |
125 pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
737,1 kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija |
[Ar] 3d8 4s2 |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys |
115 pm |
| Jono spindulys |
70 pm |
| Elektroneigiamumas |
1,91 (pagal Paulingą) |
| Elektrodo potencialas |
? |
| Oksidacijos laipsniai |
+2, +3 |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis |
8,9 g/cm³ |
| Šiluminė talpa |
0,448 J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas |
90,7 W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra |
1726 K |
| Lydymosi šiluma |
17,2 kJ/mol |
| Virimo temperatūra |
3005 K |
| Garavimo šiluma |
377,5 kJ/mol |
| Molinis tūris |
6,59 cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė |
? |
| Gardelės periodas |
? Å |
Nikelis – metališkas cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Ni, eilės numeris 28.
Pagal paplitimą Žemės plutoje nikelis yra dvidešimt ketvirtas elementas. Gamtoje randamas daug nikelio turinčiame limonite, garnerite, o taip pat petlandite. Ypač dideli nikelio klodai surasti Rusijoje netoli Norilsko, rasti klodai sudaro apie 40% pasaulio atsargų. JAV kasmet sunaudojama apie 150 milijonų kilogramų nikelio, iš kurių 80% sunaudojama lydinių gamybai ir 15% elektrocheminiam dengimui. Būdingiausias nikelio oksidacijos laipsnis +2. Junginiai, kuriuose nikelio oksidacijos laipsnis +3 yra reti ir sunkiai susintetinami.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Vokietijos Rūdų kalnuose (Erzgebirge) iš vario rūdos buvo išgaunamas rusvas nikelio darinys – nikelinas. Kalnakasiai manė, kad tai esanti vario rūda, tačiau iš jos nepavykdavo išgauti vario, todėl jie manė, kad būsią apgauti kalnų dvasių – nikelių (panaši istorija buvo su kobaltu).
 |
Šis straipsnis apie cheminį elementą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
