Turkmėnija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Turkmėnistanas arba Turkmėnija (oficialiai - Turkmėnistanas) – valstybė Viduriniojoje Azijoje. Ribojasi su Afganistanu, Iranu, Kazachstanu, Uzbekistanu ir Kaspijos jūra.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 5 Ekonomika 6 Demografija 7 Kultūra 8 Kita Informacija 9 Šaltiniai 10 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Turkmėnijos istorija

Turkmėnistano teritorija turi ilgą ir permainingą istoriją – šias žemes skirtingų imperijų armijos viena paskui kitą užkariaudavo pakeliui į labiau klestinčias teritorijas. Skirtingais laikais regionas priklausė įvairioms imperijoms: senovės Persijos imperijoms, Makedonijai. VII amžiuje buvo užkariauta arabų, kurie su savimi atsinešė islamą ir vidurio rytų kultūrą. XI amžiuje dabartinio Turkmėnistano teritoriją užkariavusios ogūzų tiurkų gentys susimaišiusios su vietiniais iraniečiais davė pradžią turkmėnų tautai. Šiame amžiuje susikūrė pirmoji turkmėnų valstybė – Seldžiukų imperija. Ši imperija sužlugo XII amžiuje. Iki XIX amžiaus Turkmėnistano teritorija vėl priklausė įvairiems užkariautojams: Mongolų imperijai, Persijai, Chivai, Bucharai, Afganistanui.

Tarp 1865 m. ir 1885 m. Turkmėnistanas buvo aneksuotas Rusijos imperijos. 1924 m. Turkmėnija tapo viena iš Sovietų Sąjungos valstybių, kol 1991 m. jai subyrėjus, Turkmėnija tapo nepriklausoma valstybe. Tuometinis vadovas Saparmuratas Nijazovas liko vadovauti valstybei, 1991 m. išrinktas pirmuoju prezidentu, o 1999 m. pasiskelbė prezidentu visam gyvenimui. 2006 m. jam netikėtai mirus, jo postą užėmė premjero ministro pavaduotojas Gurbangulis Berdymuchamedovas.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Turkmėnijos politinė sistema

Turkmėnistane veikia prezidentinio valdymo modelis, prezidentas yra ir valstybės, ir vyriausybės galva. Turkmėnistane yra vienpartinė valdymo sistema.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Turkmėnijos velajatai

Turkmėnija suskirstyta į 5 velajatus (welayatlar, vns. – welayat) ir vieną nepriklausomą miestą (şäher):

• Ašchabadas
• Ahalo velajatas
• Balkano velajatas
• Dašoguzo velajatas
• Lebapo velajatas
• Maro velajatas

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Turkmėnijos geografija

Visoje centrinėje Turkmėnistano teritorijoje plyti Turano žemuma bei joje esanti Karakumų dykuma. Turano žemuma sudaro apie 80% šalies teritorijos. Vidutinis šalies teritorijos aukštis yra 100 – 200 metrų virš jūros lygio. Palei pietvakarinę sieną tęsiasi Kopetdago kalnagūbris, kurio aukščiausia viršūnė Turkmėnistano teritorijoje siekia 2912 metrų. Dvi kitos aukštos vietovės šalyje – prie vakarinės sienos esantis Balkanų kalnagūbris ir prie rytinės sienos esantis Kugitango kalnagūbris. Pastarajame kalnagūbryje yra aukščiausia šalies vieta – 3139 metrų Ayrybaba viršūnė. Didžiausios upės: Amudarja, Murgabas (kitur vadinamas Bartangu) ir Tedženas.

Klimatas beveik visoje šalyje subtropinis su mažu kritulių kiekiu. Didžiausias kritulių kiekis iškrinta tarp sausio ir gegužės. Daugiausiai kritulių iškrinta Kopetdago kalnuose.

Sausumos sienos ilgis 3736 km., iš jų 744 km. - su Afganistanu, 992 km. - su Iranu, 379 km. su Kazachija ir 1621 km. - su Uzbekija. Kranto linijos ilgis 1768 km. su Kaspijos jūroje.

Naudingos iškasenos: nafta, gamtinės dujos, druska. Drėkinama žemės plotas 18000 kv. km. (2003 metų duomenimis).

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Turkmėnijos ekonomika

Didžiąją Turkmėnijos dalį užima dykuma, o žemės ūkis išvystytas dirbtinai drėkinamose oazėse. Apie pusę šios žemės yra naudojama medvilnės auginimui. Šalis buvo 10-a pasaulyje pagal pagaminamos medvilnės kiekį, tačiau prastas derlius pastaruoju metu sumažino medvilnės eksportą apie 50%.

Turkmėnija turi didelius gamtinių dujų ir naftos rezervus. Pagal gamtinių dujų rezervus Turkmėnija užimą 15-ą vietą pasaulyje.^[1] Patikimų dujų eksporto maršrutų stoka yra viena iš pagrindinių šalies ekonomikos problemų.

Privatizacija ir ūkio pertvarkymas Turkmėnijoje vykdomi lėtai. Šalies ekonomika paremta žaliavų eksportu ir nenašiu valstybiniu sektorium. 2004 metų duomenimis, bedarbystė buvo 60%.

Turkmėnijos statistiniai ekonomikos rodikliai yra valstybinė paslaptis, todėl yra galimos didelės paklaidos.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Turkmėnijos demografija

2005 m. šalyje gyveno 4,83 mln. gyventojų. Sostinė – Ašchabadas. Vidutinė gyvenimo trukmė 61 m.

• Etninės grupės: turkmėnai 77%, uzbekai 9%, rusai 7%, kazachai 2%, kitos 5%.
• Išpažįstamos religijos: musulmonai 89%, rytų ortodoksai 9%, kitos 2%.
• Kalbų pasiskirstymas: turkmėnų kalba 72%, rusų 12%, uzbekų 9%, kitos kalbos 7%.

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Turkmėnijos kultūra

Nacionalinė priesaika (reikia sakyti padėjus ranką ant Ruhnamos):

O Turkmėnistane, mano šalie gimta,

Mintimis ir širdimi aš su tavim visada

Už menkiausią blogį padarytą tau

Te nudžiūsta man ranka

Už mažiausią šmeižimą tavęs

Tesustingsta liežuvis burnoj

O jei kada išduočiau tėvynę, jos šventąją vėliavą, Saparmuratą Didįjį Turkmėnbašį,

Tesustoja iš karto širdis

[taisyti] Kita Informacija

• Turkmėnijos ryšiai
• Turkmėnijos transportas
• Turkmėnijos karinės pajėgos
• Turkmėnijos tarptautiniai santykiai
• Turkmėnijos šventės

[taisyti] Šaltiniai

[taisyti] Nuorodos

• CIA Factbook (anglų k.)

Nepriklausomų valstybių sandrauga   taisyti

Armėnija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Gruzija | Kazachstanas | Kirgizstanas | Moldova | Rusija | Tadžikistanas | Turkmėnistanas | Ukraina | Uzbekistanas