Mongolija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mongolija – valstybė Azijoje, tarp Rusijos ir Kinijos. Didžiąją dalį Mongolijos teritorijos užima stepės, šiaurėje ir vakaruose – kalnai, o pietuose – dykuma, taigi nors šalis yra 18 pagal dydį pasaulyje, gyventojų ji turi mažiau nei Lietuva. Tik 2 832 224.

Mongolija yra 2 pagal dydį pasaulio šalis (Po Kazachstano) neturinti priėjimo prie atviros jūros.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 5 Ekonomika 6 Demografija ir Kultūra 6.1 Kalba 6.2 Religija 6.2.1 Namai 7 Kita Informacija 8 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Mongolijos istorija

XII a. pabaigoje Čingischanas suvienijo keletą klajojančių genčių į galingą imperiją. Pasiryžęs parengti geriausią to meto kariuomenę, Čingischanas sutelkė grėsmingas kavalerijos pajėgas. Apsiginklavę tokiais naujais ginklais kaip dūminės bombos ir parakas mongolai buvo nenugalimi. 1211 m. jie įsiveržė į Kiniją, o netrukus užvaldė visą Aziją. Užkariavimai vyko neįtikėtinu greičiu, lemiamomis akimirkomis sutelkiant visas pajėgas reikiamoje vietoje. Visas karines operacijas mongolai kruopščiai apgalvodavo. Pakeliui plėšdami ir degindami, jie kėlė siaubą priešams. Mongolija tapo Mongolų imperijos, didžiausios pasaulio istorijoje imperijos, centru. 1227 m. Čingischanas mirė, didžiulę imperiją palikdamas keturiems savo sūnums, kurie per Mažąją Aziją ją išplėtė į Europą. Tačiau besiveržiantiems chanams (mongolų karaliams) kovojant dėl valdžios, imperija subyrėjo, o į Mongolijos stepes grįžusią tautą užkariavo Kinija.

Mongolija išsikovojo nepriklausomybę 1921, padedant sovietams.

Nuo 1993 metų valstybė tapo demokratine.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Mongolijos politinė sistema

Mongolija yra parlamentinė demokratinė respublika, bei turi savo Mongolijos konstituciją, kuri garantuoja visišką žmogaus laisvę. Mongolija turi dvi svarbias partijas tarp daugelio kitų.

Mongolijos prezidentas yra Nambarynas Enkbajaras (Nambaryn Enkhbayar).

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Detalesnę informaciją rasite šio skyriaus pagrindiniame puslapyje - Mongolijos aimagai

Mongolija susirstyta į 21 provinciją (aymguud, vns. aymag) ir 1 savivaldybę (hot).

Provincijos:

• Archangajaus provincija
• Bajan-Olgio provincija
• Bajanchongoro provincija
• Bulgano provincija
• Darchan-Ulo provincija
• Dornodo provincija
• Dornogobio provincija
• Dundgobio provincija
• Gobio-Altajaus provincija
• Gobisumbero provincija
• Chento provincija
• Chobdo provincija
• Chubsgolo provincija
• Omniogobio provincija
• Orchono provincija
• Obiorchangajaus provincija
• Selengos provincija
• Suche Batoro provincija
• Tiobo provincija
• Ubso provincija
• Zabchano provincija
  

Savivaldybės:

• Ulan Batoras

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Mongolijos geografija

Mongolija neturi išėjimo prie jūros. Didžiąją dalį Mongolijos teritorijos užima stepės, šiaurėje ir vakaruose – kalnai, o pietuose – dykuma. Šalies auščiausia vieta – Nairamdai, o žemiausia 560 m. Šalis yra centrinėje Azijoje. Šalies sostinė – Ulan Batoras. 2000 metų duomenimis ten gyveno apie 536000 gyventojų. Kiti didesni miestai – Darhanas, Erdenetas, Čoibalsanas.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Mongolijos ekonomika

Mongolijos ekonomikos pagrindas yra kalnakasyba ir žemės ūkis. Mongolija yra turtinga gamtiniais ištekliais. Šalyje randama akmens anglies, aukso, vario ir kitų iškasenų. 2005 m. BVP tenkantis vienam gyventojui sudarė 1900 JAV dolerių. Mongolijos BVP stabiliai auga vidutiniškai po 6,2 proc. kasmet nuo 2002 metų. Nepaisant tokio spartaus ekonomikos augimo, didelė dalis gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos (36,1 proc. – 2004 m.) duomenimis.

[taisyti] Demografija ir Kultūra

Pagrindiniai straipsniai: Mongolijos demografija ir Mongolijos kultūra

Šalies gyventojų tankumas yra vienas mažiausių pasaulyje (užima 191 vietą iš 192 valstybių) - tik 1,81 žm./km².

[taisyti] Kalba

Oficiali kalba yra Chalkų Mongolų kalba, kuri naudoja Kirilica raštą kalba 90% visų Mongolijos gyventojų. Yra tautinių mažumų tokių kaip Kazachai, Tuvanai, Rusai ir kiti.

[taisyti] Religija

Pagrindinė šalies religija yra Tibeto budizmas (Lamaizmas)

[taisyti] Namai

Didžioji dalis Mongolijos individualių namų sudaro jurtos. Jos dažniausiai būna didžiausių miestų apylinkėse.

[taisyti] Kita Informacija

• Mongolijos ryšiai
• Mongolijos transportas
• Mongolijos karinės pajėgos
• Mongolijos tarptautiniai santykiai
• Mongolijos šventės

[taisyti] Nuorodos