Stano kalnynas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stano kalnynas (rus. Становое нагорье) - kalnų sistema Rusijoje, Užbaikalėje, Buriatijos teritorijoje. Driekiasi ~700 km į šiaurės rytus, nuo Baikalo ežero iki Oliokmos vidurupio. Būdingi aukštikalniai (iki 3000 m aukščio), kalnagūbriai (Pietų ir Šiaurės Mujos, Kodaro, Udokano, Kalaro), dideli tarpukalnių duburiai (Gusinooziorsko, Mujos-Kuandino, Čaros aukštupio), kurių dugnas yra 500-1000 m aukštyje. Kalnynas sudarytas iš kristalinių ir metamorfinių uolienų. Glūdi aukso, vario, fliurito, akmens anglių telkiniai. Išplitęs amžinasis įšalas. Šlaituose auga maumedžių taiga, aukščiau 1200 mm - retmiškiai ir kalnų tundra. Duburiuose - pelkėtos pievos, jų šlaituose - pušų ir maumedžių miškai.