Bangladešas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bangladešo Liaudies Respublika (Bangladešas) – valstybė pietų Azijoje, įsikūrusi rytinėje istorinio Bengalijos regiono dalyje. Ribojasi su Indija ir Mianmaru.

গণ প্রজাতন্ত্রী বাংলাদেশ
Gana Prajātantrī Bānglādesh


(Detaliau)	(Detaliau)

Didžiausias miestas

Valstybės vadovai

Iajuddin Ahmed

Prezidentas

Plotas
- Iš viso
- % vandens

144 000 km² (92)
7%

Gyventojų
- 2006 liepa (progn.)
- Tankis

147 365 352 (7)
1023,37 žm./km² (6)

BVP
- Iš viso
- BVP gyventojui

2006 (progn.)
330,80 mlrd. $ (29)
2 200 $ (142)

Valiuta

Taka (BDT)

Laiko juosta
- Vasaros laikas

UTC +6
netaikomas

Nepriklausomybė

Paskelbta

nuo Pakistano
1971 kovo 26

Valstybinis himnas

Bangladešo himnas

Interneto kodas

.bd

Šalies tel. kodas

880

[taisyti] Istorija

Pagrindiniai straipsniai: Bengalijos istorija (iki 1947 m.), Bangladešo istorija (nuo 1947 m.)


Bengalijos istorija
Šašankų dinastija
Pala imperija
Sena dinastija
Deva dinastija
Iljų dinastija
Ganeša dinastija
Habšis dinastija
Husaini dinastija
Suri dinastija
Karani dinastija
Bengalijos navabai
Britų Indija
Vakarų Bengalija, Bangladešas

Bangladešas - 1947 m. politiškai atskirta istorinio Bengalijos regiono dalis. Todėl jos istorija yra visos Bengalijos istorija.

Šis regionas - vienas derlingiausių ir svarbiausių Indijos subkontinente. Jau I tūkst. pr. m. e. čia susiformavo pirmosios arijų valstybės: Anga, Magadha. I tūkst. pr. m. e. II pusėje ir I tūkst mūsų eroje I pusėje būtent Magadha vaidino lemiamą vaidmenį, nes iš čia kilo visą Indiją suvienijusios imperijos, tokios kaip Maurjų imperija ar Guptų imperija.

Nuo VII a. formavosi bengalų kalba ir identitetas. Tuo metu regione klestėjo garsios dinastijos, kurių viena, Pala dinastija, trumpam vėl tapo visos šiaurės Indijos vienytoja.

Bengaliją musulmonai užkariavo XIII a. Mogolų imperijos laikais krašte klestėjo amatai ir prekyba. XV a. pasirodė pirmieji europiečių pirkliai. Anglijos kontrolei kraštas pateko XVIII a. ir 1757 m. - 1947 m. Bengalija buvo Anglijos kolonija.

Po Indijos nepriklausomybės paskelbimo 1947 m. Bengalija buvo padalinta į dvi dalis. Induistų vyraujama vakarinė dalis tapo Vakarų Bengalijos valstija, o rytinė musulmoniška – Rytų Pakistanu (vėliau - Bangladešu).

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Bangladešo politinė sistema

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Bangladešo (administracinio suskirstymo vienetai)

[taisyti] Geografija

Bangladešo reljefas nuotraukoje iš kosmoso

Pagrindinis straipsnis: Bangladešo geografija

Bangladešas yra Gango-Bramaputros deltoje, kurioje susijungia Gangas, Bramaputra ir Meghna. Šių upių potvynių metu sunešto dirvožemio (aliuvio) lygumos vienos derlingiausių pasaulyje.

Didžiuma Bangladešo teritorijos yra iki 10 metrų virš jūros lygio, ir manoma, kad pastarajam pakilus 1 metru, 10% žemės būtų pastoviai užtvindyta.

Aukščiausias Bangladešo taškas – 1052 m, Mowdok kalnyne šalies pietryčiuose, Chittagong kalvų ruože (Chittagong Hill Tracts).

Pakrantėse vyrauja pelkėtos džiunglės – Sundarbans mangrovių miškas yra didžiausias pasaulyje su labai įvairia flora bei fauna, įskaitant ir Bengalijos tigrą.

Bangladešo klimatas tropinis su švelniomis žiemomis (spalio – kovo mėn.), karštomis, drėgnomis vasaromis (kovo – birželio mėn.) bei musoniniu sezonu nuo birželio iki spalio, kurio metu iškrenta didžioji dalis šalies metinių kritulių. Gamtos pavojai – potvyniai, potvynių bangos, tropiniai ciklonai, tornadai vyksta beveik kasmet, pridarydami daug žalos tankiai apgyvendintos šalies infrastruktūrai bei ekonomikai.

120 km ilgio Cox's Bazar paplūdimys į pietus nuo Chittagong miesto, yra ilgiausias nenutrūkstantis pasaulio pajūrys.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Bangladešo ekonomika

Bangladešas yra viena iš skurdžiausių pasaulio šalių. Šalies ekonomikos pagrindas yra žemės ūkis. Auginami ryžiai, džiutas, arbata, kviečiai, cukranendrė, tabakas. Bangladešas yra didžiausias džiuto augintojas pasaulyje. Šaliai svarbi žvejybos pramonė. Bangladešas daugiausia išgauna gamtinių dujų ir nedaug naftos, anglies ir urano. Gaminama apranga, produktai iš džiuto, trąšos, arbata.

Eksportuojama arbata, oda, žuvis, krevetės, džiutas. Importuojami chemikalai, geležis ir plienas, tekstilės, maisto, naftos produktai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Vakarų Europa, JAV, Kinija, Indija.