See also ebooksgratis.com: no banners, no cookies, totally FREE.

CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Sirija - Vikipedija

Sirija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sirijos Arabų Respublika (Sirija) – valstybė Artimuosiuose Rytuose, pietvakarių Azijoje. Ribojasi su Libanu, Izraeliu, Jordanija, Iraku bei Turkija.

الجمهوريّة العربيّة السّوريّ
Al-Jumhuriyah al-'Arabiyah al-Suriyah
Sirijos vėliava Sirijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Sirija žemėlapyje
Valstybinė kalba arabų
Sostinė Damaskas
Didžiausias miestas Damaskas
Valstybės vadovai Baschar al-Assad
Prezidentas
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
185 180 km² (86)
0,61%
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
18 881 361 (54)
101,96 žm./km² (70)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
75,10 mlrd. $ (65)
4 000 $ (115)
Valiuta Sirijos svaras (SYP)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC + 2
 
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Prancūzijos
1946 balandžio 17
Valstybinis himnas Sirijos himnas
Interneto kodas .sy
Šalies tel. kodas +963

Turinys

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Sirijos istorija

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Sirijos politinė sistema

Nuo 1963 metų Siriją valdo „Baath“ partija, kuri kontroliuoja visus vyriausybės padalinius. Valdžia tvirtai sutelkta prezidento Basharo al-Assado (Bašaro Asado), 2000 metais perėmusio postą iš savo velionio tėvo Hafezo al-Assado (Hafezo Asado), rankose. 250 vietų liaudies Taryba vadinamas parlamentas renkamas kas ketverius metus ir sprendžiant politinius klausimus turi mažai galių. Sirijoje nuo 1963 metų galioja Nepaprastasis įstatymas kuriuo nėra leidžiama jokių opozicinių partijų veikla. Prieš rinkimus į liaudies Tarybą patikrinamas visų kandidatų lojalumas – jų dalyvavimui rinkimuose turi pritarti vyriausybė. Balsavimo teisę šalyje turi 7,6 mln. gyventojų.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Sirijos prefektūros

Sirija yra padalinta į 12 prefektūrų (muhāfaza), kurios vadinamos pagal jų administracinius centrus:

  • Halab (Alepas)
  • ar-Raqqa (sir. tarimas er-Ra'a)
  • al-Hasaka
  • Dair az-Zaur (siriškai Dēr ez-Zōr)
  • Hims (Homs)
  • Hamāh (Hama)
  • Tartūs
  • al-Lādhiqiyya (Latakija, sir. Lāz'iyye)
  • Idlib
  • as-Suwaydā
  • Daraā
  • Dimaschq (Damaskas).

Didžioji Qunaitra apskrities dalis nuo 1967 m. yra okupuota Izraelio. Regionas aplink Iskenderūn (Alexandrette) iki įjungimo į Turkiją buvo vadinamas Alexandrette sandžaku ir nuo 1939 m. priklauso Turkijai, tačiau į jį iki šiol pretenduoja ir Sirija.

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Sirijos geografija

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Sirijos ekonomika

Apie 40% Sirijos gyventojų dirba žemės ūkio srityje. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra kviečiai, bulvės, cukriniai runkeliai, miežiai, medvilnė, tabakas, lęšiai. Auginamos didelės bandos paukščių, galvijų, avių.

Šalis perdirba naftą, apdirba maisto produktus, gamina alkoholinius gėrimus, chemikalus. Dirbinių, tokie kaip šilkas, oda, stiklas, gamyba plačiai paplitusi šalyje. Sirijoje išgaunama nafta, gamtinės dujos, fosfatai, klintys, druska.

Sirija daugiau eksportuoja nei importuoja. Importuojami įvairūs įrenginiai, maisto produktai, metalai, tekstilės produktai, chemikalai, plataus vartojimo prekės. Eksportuojama nafta, tekstilės produktai, fosfatai. Šalies mainų partneriai yra Vokietija, Italija, Prancūzija, Libanas, Saudo Arabija.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Sirijos demografija

Daugiau nei 80% Sirijos gyventojų yra arabai, musulmonai. Likusiuosius sudaro 10-12% krikščionių, kurių dalis save laiko asirais, tačiau daugiausia kalba arabiškai, 3-6,5% kurdų, 1-2% armėnų bei nedidelės čerkesų (apie 80 000) ir turkų/turkomanų (apie 30 000) mažumos. Didžioji dabartinių Sirijos arabų yra kilę iš viduramžiais islamizuotų ir arabizuotų krikščionių-aramėjų gyventojų.

Šalia nuolatinių gyventojų yra didelė dalis arabiškai kalbančių pabėgėlių (482 000), iš jų 476 000 palestiniečiai, taip pat 170 000 vidaus pabėgėlių (2002 m. pabaiga).

Per XX a. Sirijos gyventojų skaičius stipriai išaugo. Po Pirmojo pasaulinio karo Sirijoje gyveno ne daugiau kaip 1,5 mln. gyventojų. Apie 1970 m. gyventojų skaičius pasiekė 6 mln., t.y. padidėjo keturis kartus. Šiuo metu yra 18 mln. gyventojų, t.y. dvylia kartų daugiau nei po Pirmojo pasaulnio karo.

[taisyti] Religija

Apie 70% gyventojų yra musulmonai sunitai; apie 12 % – alavitai, nuo 2% iki 3% – drūzai ir apie 2% šiitų; 10–12% gyventojų priklauso įvairioms krikščionių konfesijoms.

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Sirijos kultūra

[taisyti] Kita Informacija

  • Sirijos ryšiai
  • Sirijos transportas
  • Sirijos karinės pajėgos
  • Sirijos tarptautiniai santykiai
  • Sirijos šventės

[taisyti] Nuorodos

Laisvajame žodyne yra terminas Sirija


Kitomis kalbomis


aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -