Nepalas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nepalas – valstybė Azijos pietuose, Himalajų kalnuose. Ribojasi su Kinija (Tibetu) ir Indija.
|
|||||
Valstybinė kalba | nepalų | ||||
Sostinė | Katmandu | ||||
Didžiausias miestas | Katmandu | ||||
Valstybės vadovai | Girija Prasad Koirala
Laikinasis valstybės vadovas
Girija Prasad Koirala
Ministras pirmininkas
|
||||
Plotas - Iš viso - % vandens |
147 181 km² (91) 2,8% |
||||
Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
28 287 147 (40) 192,19 žm./km² (39) |
||||
BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 (progn.) 42,84 mlrd. $ (86) 1 500 $ (162) |
||||
Valiuta | Nepalo rupija (NPR) | ||||
Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC +5:45 netaikomas |
||||
Nepriklausomybė Data
|
Suvienijimas 1768 |
||||
Valstybinis himnas | Nepalo himnas | ||||
Interneto kodas | .np | ||||
Šalies tel. kodas | 977 |
Turinys |
[taisyti] Pietų Azijos subregionas. Etimologija
Nepalas - kultūrinis-istorinis Pietų Azijos subregionas, kuris dėl istorinių aplinkybių liko nepriklausomas ir neprijungtas prie Indijos. Jo pavadinimas kildinamas iš nepalų kalbos, mat seniau Nepa buvo vadinamas slėnis, kuriame buvo sostinė Katmandu. Vėliau šis pavadinimas prigijo visai šaliai.
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis: Nepalo istorija
Nepalo istorija |
Kiratų dinastija |
Ličhavų dinastija |
Thakuri dinastija |
Malų dinastija |
Bhadgaonas, Patanas, Katmandu |
Šachų dinastija |
Rana dinastija |
Istorinės Didžiojo Nepalo karalystės |
Garhvalis, Kumaonas Baisi radžja, Čaubisi radžja, Makvanpuras, Čaudandis, Limbuvanas, Sikimas |
Nepalo istorija yra neatskiriama nuo visos Pietų Azijos istorijos. I tūkst. pr. m. e. viduryje, mahadžanapadų laikais, Pietinė Nepalo dalis buvo valdoma keleto skirtingų karalysčių, kurių svarbiausia buvo Šakja, spėjama Budos gimtinė. Miestas, kur gimė Buda, yra prie pat dabartinės Indijos ir Nepalo sienos. Dėl to yra išlikę įrašai, kad Indijos karalius Ašoka lankėsi šiose vietose III a. pr. m. e.
Kalnuotos (šiaurinės) Nepalo sritys tuo metu buvo valdomos pusiau legendinės Kiratų dinastijos, duomenys apie kurią yra labai prieštaringi. Jų valdymo laikas yra laikomas 800 m. pr. m. e. - 300 m.
Apie III a. Nepale prasidėjo nauja, - Ličhavų dinastija, kurios protėviai buvo indoarijai iš vakarų. Bėgdami nuo Maurjų imperijos grėsmės, jie apsigyveno Nepale ir vėliau tapo jo valdovais. Žymiausias Ličhavų valdovas buvo Manadeva, kurio laikais suklestėjo šalies kultūra, menas, ekonomika.
Nuo 896 m. į valdžią atėjo nauja giminė, iki tol vaidinusi svarbų vaidmenį Nepalo karalystėje. Tai buvo nevarų kilmės Thakuri dinastija. Ji valdė iki pat XII a. Tuo metu šalies sostine tapo Katmandu. XI a. šalis patyrė tuometinių imperijų agresiją ir buvo labai nusiaubta.
Nuo XIII a. įsigalėjo nevarų Malų dinastija. Jos metu šalis suskilo į daugybę smulkių feodalinių valdų, iš kurių svarbiausios buvo trys karalystės Katmandu slėnyje - Katmandu, Bhadgaonas ir Patanas.
XVIII a. vienos iš mažų karalysčių, - Gurkhos, - valdovas, Prithivis Narajanas suvienijo visą šalį, 1768 m. sukurdamas dabartinį Nepalą. Jo pradėta dinastija vadinta Šachų dinastija, nes jos valdovai tituluodavosi šachais. Narajano laikais Nepalas agresyviai veržėsi į Indiją, Tibetą. Taip buvo sukurtas Didysis Nepalas, kuris valdė dar ir Sikimą bei dab. Utarakhandą.
Pralaimėjęs Anglų-Nepalo karą, 1816 m. Nepalas Sugauli sutartimi neteko daugybės teritorijų, kurios nuo tada priklauso Indijai. Už šias teritorijas Nepalas įgijo autonomiją, kuri nulėmė tai, kad jis atskirai nuo Indijos išsikovojo nepriklausomybę.
1846 m. Nepale įvykus perversmui, į valdžią atėjo Rana giminė, kurie nustūmė karalius į antrą planą ir šalį valdė kaip Ministrų pirmininkų dinastija. Šalis tuo metu buvo pavaldi britams. Tuo metu Nepalas pradėjo draugiškus santykius su Britanija, padėdamas jiems malšinti sukilimus Britų Indijoje.
1923 m. Nepalui buvo suteikta nepriklausomybė, pradėtos demokratinės reformos.
1996 m. įsikišus maoistams, Nepale prasidėjo pilietinis karas, baigęsis 2006 metais, tačiau jo pasekmės jaučiamos iki šiol. 2007 m. gruodį Nepale prasidėjo oficialus perėjimas į parlamentinę demokratiją, monarchija liovėsi egzistavusi.
[taisyti] Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Nepalo politinė sistema
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Pagrindiniai straipsniai: Nepalo zonos, Nepalo rajonai, Nepalo regionai
Nepalas yra suskirstytas į 14 zonų (अञ्चल ančal), kurios dalinamos į 75 rajonus (जिल्ला, džila). Pastaruoju metu zonos grupuojamos į 5 vystymo regionus (विकास क्षेत्र).
Nepalo zonos:
|
|
[taisyti] Geografija
Pagrindinis straipsnis: Nepalo geografija
Nepalo ilgis – 650 km., plotis – 200 km., plotas – 147,181km². Nepalas – kalnų valstybė. Joje yra 8 iš 10 aukščiausių pasaulio kalnų, tarp jų ir aukščiausias – Everestas.
Nepalas skirstomas į 5 klimato juostas priklausomai nuo vietovės aukščio virš jūros lygio: subtropinė (iki 1200 m.), vidutinė (1200 m. – 2400 m.), šaltoji (2400 m. – 3600 m.), subarktinė (3600 m. – 4400 m.) ir arktinė (virš 4400 m.).
[taisyti] Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Nepalo ekonomika
Nepalas – viena skurdžiausių ir mažiausiai išsivysčiusių Pasaulio valstybių. Apie pusė gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. 38% BVP sukuriama žemės ūkio sektoriuje, 41% – paslaugų sektoriuje ir 21% pramonės sektoriuje. Dauguma šalies gyventojų dirba žemės ūkyje. Ryžiai yra pagrindinis žemės ūkio produktas, taip pat auginami ankštiniai augalai, kviečiai, miežiai, aliejinių augalų sėklos. Daug medicininių žolelių auginama Himalajų kalnų papėdėse.
Nepale gaminami kilimai, tekstilė, batai, cigaretės, cementas, plytos. Yra daug malūnų, kuriuose malami ryžiai, džiutas. Medienos ir metalo dirbiniai taip pat svarbūs šaliai. Nepalo kalvose randama daug žėručio, mažiau ochros, vario, lignito, kobalto.
[taisyti] Gyventojai
Pagrindinis straipsnis: Nepalo gyventojai
2005 liepą Nepale gyveno 27,676,547 gyventojai. 39% yra 14 metų ir jaunesni, 57.3% – tarp 15 ir 64 metų amžiaus ir 3.7% žmonių yra 65 ar vyresni. Vidutinis amžius – 20.07 metų (vyrų – 19.91, moterų – 20.24 metų). 1000 moterų tenka 1060 vyrų. Vidutinė gyvenimo trukmė yra 59.8 metai (vyrų – 60.9, moterų – 59.5 metai).
Pagal 2001 m. gyventojų surašymą induistai sudaro 80.6% gyventojų. Budistai sudaro 10.7%, musulmonai 4.2%, kitų religijų atstovai 4,5%.
[taisyti] Kultūra
Pagrindinis straipsnis: Nepalo kultūra
[taisyti] Kita Informacija
- Nepalo ryšiai
- Nepalo transportas
- Nepalo karinės pajėgos
- Nepalo tarptautiniai santykiai
- Nepalo šventės
[taisyti] Nuorodos
Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | Bahreinas | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas
Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Gazos Ruožas | Honkongas | Kalnų Karabachas | Laisvasis Kašmyras | Makao | Pietų Osetija | Taivanas | Tamil Elamas | Turkų Kipras | Vakarų Krantas
Istoriniai Pietų Azijos subregionai | |
---|---|
Pandžabas | Radžastanas | Sindhas | Gudžaratas | Hindustanas | Bengalija | Asamas | Maharaštra | Orisa | Andhra | Karnataka | Kerala | Tamilakamas | Šri Lanka | Maldyvai Himalajų priekalnės Kašmyras | Himačal Pradešas | Utarančalas | Nepalas | Limbuvanas | Sikimas | Butanas | Arunačal Pradešas |