Gyvsidabris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gyvsidabris – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Hg, eilės numeris 80. Blizgantis metalas, kambario temperatūroje lakus, skystas. Garuoja bet kurioje temperatūroje. Aukštesnėje temperatūroje garuoja intensyviau, todėl apsinuodijimo galimybė esti didesnė. Geras elektros laidininkas.

Naudojamas įvairių matavimo prietaisų, rentgeno, kvarco, neoninių ir kt. lempų, įvairių metalų ir gyvsidabrio lydinių (amalgamų) gamyboje, medicinoje ir stomatologijoje.

Neorganiniai junginiai – gyvsidabrio chloridas (sublimuotas HgCl₂), gyvsidabrio nitratas (HgNO₂), gyvsidabrio sulfidas (mineralas cinoberis (HgS) – naudojami medžio, vilnų, dažų pramonėje, o taip pat medicinoje, dezinfekcijai, tepalams.

Turinys 1 Istorija 2 Pavadinimo kilmė 3 Gyvsidabrio poveikis žmogaus organizmui 3.1 Apsinuodijimas 3.2 Toksinis poveikis 4 Gyvsidabrio junginiai 4.1 Gyvsidabrio chloridai 4.2 Gyvsidabrio oksidai 5 Gyvsidabrio panaudojimas 5.1 Gyvsidabrio lempa 5.2 Gyvsidabrio oksido elementas

[taisyti] Istorija

Gyvsidabris buvo žinomas senovės kinams ir indams, taip pat buvo rastas Egipto kapavietėse, datuojamose 1500 pr.kr. Kinijoje, Indijoje ir Tibete buvo manoma, kad gyvsidabrio naudojimas prailgina gyvenimo trukmę, gydo lūžius ir stiprina sveikatą. Pasakojama, kad pirmasis Kinijos imperatorius Qin Shi Huang Di išprotėjo ir numirė dėl gyvsidabrio piliulių, kurios buvo skirtos pratęsti jo gyvenimą amžinai. Senovės graikai naudojo gyvsidabrį kūno aliejuose, senovės egiptiečiai ir romėnai – kosmetikoje. Taip pat iki 500 pr.kr gyvsidabris buvo naudojamas amalgamose su kitais metalais.

Indų žodis Rasavātam (alchemija) reiškia "gyvsidabrio kelias". Alchemikai dažnai galvodavo, kad gyvsidabris yra Pirmoji Medžiaga, iš kurios susidarė visi likusieji metalai, ir kad metalus galima išgauti keičiant sieros gyvsidabryje kokybę ir kiekį (taip gryniausiu buvo laikomas auksas).

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Gyvsidabris žymimas Hg, nuo hydrargyrum, sulotynintos graikų žodžio Υδραργυρος formos. Gyvsidabris turi ir skysčio (gr. hydor – vanduo), ir metalo (gr. argyrion – sidabras) savybių.

[taisyti] Gyvsidabrio poveikis žmogaus organizmui

[taisyti] Apsinuodijimas

Gyvsidabriu apsinuodijama, kai patalpų oras užteršiamas jo garais. Dažniausiai taip atsitinka metalui išsiliejus ant grindų, garuojant iš atvirų indų, sandėliuojant sudužusias neonines lempas ir kt. Galima apsinuodyti net nuo vieno sudužusio medicininio termometro. Patekęs per burną, gyvsidabris yra praktiškai nekenksmingas, išsiskiria su išmatomis. Patekęs pro kvėpavimo takus, jis gali susikaupti parenchiminiuose organuose, smegenyse ir kauluose. Iš organizmo išsiskiria lėtai su šlapimu, seilėmis, prakaitu, motinos pienu. Ūminių apsinuodijimų pasitaiko labai retai (avarijų metu), kai gyvsidabrio garų koncentracija ore 10–15 kartų viršija maksimaliai leistiną (0,01 mg/m3).

[taisyti] Toksinis poveikis

Gyvsidabrio toksinis veikimas priklauso nuo baltymų sulfhidrilinių grupių (SH) blokavimo, kuris sutrikdo fermentų veiklą. Fermentų inaktyvavimas sukelia įvairų organizmo sistemų, pirmiausia centrinės nervų sistemos, pažeidimus. Gyvsidabris yra protoplazmos nuodas, padidina nervinių ląstelių dirglumą, dėl to jos greitai išsenka. Organiniai gyvsidabrio junginiai yra daug nuodingesni už neorganinius ir už laisvą metalą. Kai kurie mikroorganizmai paverčia gyvsidabrį metilgyvsidabrio (CH3Hg+) junginiais, kurie kaupiasi žuvyje ir kituose vandens organizmuose.

[taisyti] Gyvsidabrio junginiai

Kai kurie gyvsidabrio junginiai:

• Gyvsidabrio(I) chloridas (kalomelis);
• Gyvsidabrio(II) chloridas (labai nuodingas);
• Gyvsidabrio fulminatas (naudojamas kaip detonatorius);
• Gyvsidabrio(II) oksidas;
• Gyvsidabrio(II) sulfidas (cinoberis);
• Gyvsidabrio(II) selenidas (puslaidininkis);
• Gyvsidabrio(II) telūridas (puslaidininkis);
• Gyvsidabrio kadmio telūridas bei gyvsidabrio cinko telūridas, naudojami infraraudonojo spinduliavimo detektoriuose.
• Organiniai junginiai - metilgyvsidabris (pavojingas katijonas [CH₃Hg]⁺, būdinga bioakumuliacija) ir dimetilgyvsidabris ((CH₃)₂Hg, labai nuodingas)
• 2007 m. rugsėjo mėn. atrastas gyvsidabrio fluoridas HgF₄, pirmasis žinomas gyvsidabrio junginys kur gyvsidabris turi (IV) oksidacijos laipsnį.

[taisyti] Gyvsidabrio chloridai

Gyvsidabrio ir chloro junginiai. Vienvalenčio gyvsidabrio chloridas, Hg₂Cl₂, kitaip - kalomelis. Gyvsidabrio dichloridas, sublimatas, HgCl₂ bespalviai kristalai. Tirpsta vandenyje. Nuodingas. Gaunamas iš gyvsidabrio sulfato HgSO₄ ir natrio chlorido arba gyvsidabrį veikiant chloru. Yra dezinfekuojanti priemonė, katalizatorius org. sintezėje; iš jo gaunami kiti gyvsidabrio junginiai.

[taisyti] Gyvsidabrio oksidai

HgO, Hg₂O, Hg0₂, gyvsidabrio ir deguonies junginiai. Gyvsidabrio oksidas, HgO, kristaliniai geltoni arba raudoni (spalva priklauso nuo smulkumo) milteliai. Nuodingas. Vandenyje beveik netirpsta. Kaitinamas skyla į gyvsidabrį ir deguonį. Gaunamas iš gyvsidabrio nitrato. Vartojamas kaip oksidatorius, chem. analizėje, org. sintezėje, medicinoje. Iš jo gaminamos apsauginės laivų korpusų dangos. (Di)gyvsidabrio oksidas, Hg₂O, juodi labai nepatvarūs milteliai. Gyvsidabrio peroksidas, HgO₂, raudoni milteliai, iš kurių lengvai atskyla deguonis.

[taisyti] Gyvsidabrio panaudojimas

[taisyti] Gyvsidabrio lempa

Dujinio išlydžio šviesos šaltinis, kurio balionas prileistas gyvsidabrio garų ir įnertinių dujų. Gyvsidabrio lempos balione gali būti ir volframinis kaitinimo siūlelis, pagerinantis gyvsidabrio lempos spektrą. Gyvsidabrio lempos spinduliavimo spektras apima matomąją šviesą, ultravioletinius ir dalį infraraudonųjų spindulių. Įvairesniam spektrui gauti vidinis gyvsidabrio lempos paviršius apipurškiamas liuminoforu, į gyvsidabrio garus pridedama jodidų, natrio, talio ir kt. medžiagų. Galingesnės gyvsidabrio lempos aušinamos paprastai vandeniu. Gyvsidabrio lempos vartojamos gatvių ir plentų apšvietimui, medicinoje (t.y. Kvarco lempa), kino technikoje, buityje.

[taisyti] Gyvsidabrio oksido elementas

Galvaninis elementas, kurio teigiamasis elektrodas - gyvsidabrio oksidas, neigiamasis - cinkas, o elektrolitas - kalio šarmas. Pradinė įtampa 1,25-1,40 V; iškrauti galima iki 0,9-1,0 V; saugojimo laikas iki 5 metų. Dėl nedidelių gabaritų ir masės gyvsidabrio oksido elementas paplito raktinėje technikoje.