Šiaurės Korėja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (Šiaurės Korėja) – valstybė rytų Azijoje, šiaurinėje Korėjos pusiasalio dalyje. Ribojasi su Pietų Korėja pietuose, Kinija ir Rusija šiaurėje. Seniau buvusios vieningos valstybės, – Korėjos, – dalis.

조선민주주의인민공화국
Chosŏn Minjujuŭi Inmin Konghwaguk

(Detaliau) (Detaliau)
Valstybinė kalba	korėjiečių
Sostinė	Pchenjanas
Didžiausias miestas	Pchenjanas
Valstybės vadovai	Kim Ir Senas Amžinasis prezidentas Kim Čen Iras (Kim Jong-il) Nacionalinio gynybos komiteto pirmininkas
Plotas  - Iš viso  - % vandens	120 540 km² (97) 0,1%
Gyventojų  - 2006 liepa (progn.)  - Tankis	23 113 019 (47) 191,75 žm./km² (39)
BVP  - Iš viso  - BVP gyventojui	2006 (progn.) 40,00 mlrd. $ (89) 1 800 $ (153)
Valiuta	Šiaurės Korėjos vona (KPW)
Laiko juosta  - Vasaros laikas	UTC +9 -
Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta	nuo Japonijos 1945 rugpjūčio 15
Valstybinis himnas	Šiaurės Korėjos himnas
Interneto kodas	.nėra (rezervuotas .kp)
Šalies tel. kodas	850

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Šiaurės Korėjos istorija

Šalies istorija iki 1945 m. – žr. Korėjos istorija

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Korėją okupavo rusų ir amerikiečių kariuomenės. 1948 m. šalis buvo padalinta. Komunistai užvaldė šiaurę, o pietinėje dalyje nugalėjo amerikiečių remiama demokratinė vyriausybė. Šiandien abi pusės priešiškai žvilgčioja viena į kitą, tarp šalių įrengta viena stipriausiai saugomų sienų pasaulyje. Pastaruoju metu komunistinė Šiaurės Korėja gąsdina savo branduoline programa visą pasaulį.

2006 spalio 9 apie 4:30 val.(Lietuvos laiku), šiaurėje, esančioje vienoje iš šachtų, susprogdino branduolinį užtaisą (manoma, kad nuo 5 iki 15 kilo tonų galios). Aplinkinių valstybių seismologai užfiksavo 4 balų žemės drebėjimą pagal Richterio skalę.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Šiaurės Korėjos politinė sistema

Šiaurės Korėjoje yra įsitvirtinęs totalitarinis režimas, labiausiai primenantis stalinistinį režimą buvusioje Sovietų Sąjungoje. Oficialiai valstybė yra „demokratinė“, tačiau ilgą laiką vienvaldis lyderis buvo Kim Ir Senas. Po jo mirties 1994 m. valdžia atiteko jo sūnui Kim Čen Irui. Socialistinio lagerio valstybių ekonomikų krizės neaplenkė ir KLDR. Valstybei išgyvenant ekonominius sunkumus Kim Čėn Irui vis sunkiau išlaikyti visą valdžią savo rankose. Jį spaudžia buvę jo tėvo Kim Ir Seno bendražygiai. Korėjos tolimesnė politika labai neaiški, yra bandymai reformuoti ūkį: bandoma prekes pardavinėti už savikainą, specialiai įkurtose teritorijose įsileido užsienio kapitalą, kuriose veikia laisvosios rinkos dėsniai. Tuo tarpu valstybėje toliau ribojama žodžio laisvė, vykdomi formalus rinkimai, egzistuoja formalus parlamentas, į kurį vienbalsiai išrinkti deputatai vienbalsiai palaiko visus vadovybės nurodymus. Nepastebimos tolimesnės reformos. KLDR pradėjus gamintis atomines bombas buvo nuspręsta, kad tuo visos politinės reformos ir baigėsi.

Ypač dažnai Šiaurės Korėja kritikuojama dėl įvairių žmogaus teisių pažeidimų, pavyzdžiui, dažnai kartu su nusikaltėliu ten nubaudžiama ir visa jo šeima.^[1]

[taisyti] Tarptautiniai santykiai ir karinės pajėgos

Pagrindiniai straipsniai: Šiaurės Korėjos karinės pajėgos, Šiaurės Korėjos tarptautiniai santykiai

Nors 1953 m. Korėjos kare buvo sudarytos paliaubos, santykiai tarp Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos, JAV, Japonijos vyriausybių išliko įtempti. Techniškai tarp Korėjų tebevyksta karas. Abi Korėjos 2000 m. pasirašė Birželio 15-osios Šiaurės-Pietų Sujungimo Deklaraciją, kuria abi pusės pasižadėjo ieškoti taikaus susijungimo.^[2] Be to, 2007 m. spalio 4 d. vyko Šiaurės ir Pietų Korėjų vadovų derybos, kuriose prabilta apie oficialų karo užbaigimą.^[3]

2002 m. JAV Prezidentas Džordžas Volkeris Bušas įvardijo Š. Korėją „blogio ašies“ valstybe, o valstybės sekretorė Condoleezza Rice - tironijos bastionu.^[4] Aukščiausios svarbos susitikimas su JAV įvyko 2000 m., kai į Pchenjaną susitikti su Š. Korėjos lyderiu nuvyko JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright, tačiau nepaisant to, ligi šiol valstybės tarpusavyje nėra užmezgusios formalių diplomatinių santykių.

Š. Korėja jau ilgą laiką išlaiko gerus santykius su Kinijos Liaudies Respublika ir Rusija. 1989 m. Žlugus komunizmui Rytų Europoje ir 1991 m. suirus TSRS, Š. Korėja išgyveno krizę - neteko svarbaus sąjungininko. Š. Korėja išlaiko glaudžius santykius su socialistinėm Pietryčių Azijos šalim - Vietnamu, Laosu ir Kambodža.^[5]

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Šiaurės Korėjos administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Šiaurės Korėjos (administracinio suskirstymo vienetai)

Šiaurės Korėja yra suskirstyta į 9 provincijas, 3 įpatinguosius regionus ir 2 miestų savivaldybes.

[taisyti] Provincijos

• Čagando provincija (Chagang-do)
• Hamhion Pukto provincija (Hamgyŏng-pukto)
• Hamhion Namdo provincija (Hamgyŏng-namdo)
• Hvanhė Pukto provincija (Hwanghae-pukto)
• Hvanhė Namdo provincija (Hwanghae-namdo)
• Kanvondo provincija (Kangwŏndo)
• Pchenjan Pukto provincija (P'yŏngan-pukto)
• Pchenjan Namdo provincija (P'yŏngan-namdo)
• Jangando provincija (Ryanggang-do)

[taisyti] Ypatingieji regionai

• Pramoninis Kaesŏng regionas (Kaesŏng Kong-ŏp Chigu)
• Turistinis Kŭmgangsan regionas (Kŭmgangsan Kwangwang Chigu)
• Ypatingasis Sinŭiju administracinis regionas (Sinŭiju T'ŭkpyŏl Haengjŏnggu)

[taisyti] Miestų savivaldybės

• Pchenjanas (P'yŏngyang Chikhalsi)
• Rasŏnas (Rajin-Sŏnbong Chikhalsi)

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Šiaurės Korėjos geografija

Šiaurės Korėja yra įsikūrusi rytinėje Azijos dalyje, Korėjos pusiasalyje. Iš vakarų šalį skalauja Geltonoji, o iš rytų – Japonijos jūra. Turi priėjimą prie Korėjos įlankos. Šiaurėje ribojasi su Kinija ir Rusija, pietuose – su Pietų Korėja.

Šalyje yra trys kalnynai – Hamhiongo, Tebeko, Kema. Kema kalnuose yra aukščiausias Šiaurės Korėjos taškas – Pektu (2744 m). Vakarinėje dalyje plyti žemumos.

Šalyje gan platus upių tinklas. Dažnai jos patvinsta bei padaro didelių nuostolių (2007 m. pavasario potvynis paliko tūkstančius žmonių be namų). Ilgiausia upė – Amnokas. Kitos upės: Imdzinas, Namas, Jalu.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Šiaurės Korėjos ekonomika

Iš kosmoso 2000 metais padarytos nuotraukos galime spręsti, kad Šiaurės Korėjoje elektra labai taupoma, kiek daugiau spindi tik sostinė Pchenjanas

Korėjos pusiasalyje nuo amžių pietuose buvo daugiau išvystytas žemės ūkis, šiaurė buvo mažiau apgyvendinta bet tenai buvo daugiau naudingų iškasenų. Šiaurės Korėjos, kaip ir Pietų Korėjos ekonomikose didžiausi pasikeitimai įvyko XX a. Okupacinė Japonijos valdžia plėtojo Šiaurės Korėjoje pramonę, tuo pritraukdama naujų gyventojų. Tai tęsėsi iki antrojo pasaulinio karo pabaigos. Padalinus Korėją tarp JAV ir TSRS abiejų korėjų ekonomikos raida išsiskyrė. Šiaurės Korėja po antrojo pasaulinio karo perėjo prie planinio ūkininkavimo, daug dėmesio skyrė sunkiosios pramonės vystymui. Nuo 1970 m. pradėjo modernizuoti savo ekonomiką: ėmė iš užsienio valstybių paskolas, pirko įrangą. Iš dalies jai tai padėjo daryti taip pat planinį ūkį plėtojusi TSRS. Šiaurės Korėjos planinis ūkininkavimo būdas nepasiteisino kaip ir kituose planinę ekonomiką turėjusiose valstybėse, jos prekės nebuvo konkurencingos ir jau 1980 m. jį buvo paskelbta bankrutuojančia valstybe, nes negalėjo atiduoti paskolų. Nuo 1982 m. Šiaurės Korėja iš dalies pakeitė savo ekonominę politiką, pradėjo daugiau dėmesio kreipti į žemės ūkį, energetikos ir transporto sektorių bei kurti bendro kapitalo įmones bet tai nedavė apčiuopiamų rezultatų. TSRS ir Kinijos atsisakymas teikti pagalbą, gamtiniai kataklizmai, didelės išlaidos kariuomenei tik dar labiau sužlugdė Šiaurės Korėjos ekonomiką. Laikoma, kad nuo 1992 m. iki 1998 m. Šiaurės Korėjos ekonomika galėjo smukti per pus, o nuo bado mirti apie 10 % visų gyventojų. Galiausiai tarptautinė bendruomenė pradėjo teikti Šiaurės Korėjai humanitarinę pagalbą. Jos apimtys apie 200–300 milijonus JAV dolerių per metus. Tai sudarytu apie 0.5 % – 0.75 % jos bendrojo vidaus produkto, arba po 10–15 dolerių kiekvienam jos gyventojui. Ateityje Šiaurės Korėjos planuose įsteigtose specialiose zonose įsileisti užsienio kapitalą. Nors ir yra priimti įstatymai dėl įmonių savarankiško ūkininkavimo į jos planus neįeina planinio ūkininkavimo atsisakymas.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Šiaurės Korėjos demografija

Šiaurės Korėjoje gyvena apie 23 mln. gyventojų. Tai viena iš etniškai ir lingvistiškai homogeniškiausių valstybių, kurioje gyvena beveik vien tik šiaurės korėjiečiai; tautines mažumas sudaro kinai, japonai, vietnamiečiai.

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Šiaurės Korėjos kultūra

Šiaurės Korėjoje veikia plataus masto Kim Ir Seno ir Kim Čen Iro asmens kultas, taigi jie yra šlovinami kiekvienoje meno srityje.

Svarbus įvykis Šiaurės Korėjoje yra masinės žaidynės. Paskutiniosios didžiosios žaidynės buvo vadinamos „Arirang“. Masinės žaidynės apima šokius, gimnastiką ir choreografiją, kuriomis paminima Šiaurės Korėjos istorija ir Korėjos darbo partijos revoliucija. Masinės žaidynės vyksta įvairiose Pchenjane vietose.

2004 m. liepą Gogurjo kapų kompleksas tapo pirmuoju objektu šalyje, įtrauktu į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

[taisyti] Religija

Pagrindinis straipsnis: Šiaurės Korėjos religija

Šiaurės Korėja, kaip ir Pietų Korėja, turi platų budizmo ir konfucionizmo paveldą. Pagal Šiaurės Korėjos konstituciją, šalyje vyrauja religijos laisvė, tačiau iš tiesų visi tikintieji yra persekiojami vyriausybės. Šiaurės Korėjoje veikia asmenybių kultas, t.y. sudievinami šalies lyderiai Kim Ir Senas ir Kim Čen Iras.

[taisyti] Kita Informacija

• Šiaurės Korėjos ryšiai
• Šiaurės Korėjos transportas
• Šiaurės Korėjos šventės

[taisyti] Nuorodos

Laisvajame žodyne yra terminas Šiaurės Korėja

1. ↑ http://www.state.gov/g/drl/rls/hrrpt/2004/41646.htm
2. ↑ "North-South Joint Declaration." Naenara. 2000 m. birželio 15 d.. Nuoroda tikrinta 2008-03-12.
3. ↑ Reuters. "FACTBOX - North, South Korea pledge peace, prosperity." Nuoroda tikrinta 2008-03-12.
4. ↑ "JAV Senatas patvirtino C.Rice valstybės sekretore." 2005 m.. Nuoroda tikrinta 2008-03-12.
5. ↑ "Kim Yong Nam Visits 3 ASEAN Nations To Strengthen Traditional Ties." The People's Korea. 2001. Nuoroda tikrinta 2008-03-12.