Kajahai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kajahai (Kareniai arba Raudonieji kajinai) - kinų-tibetiečių tauta, daugiausia gyvenanti Kajahų valstijoje, Mianmare. Kalba kajinų kalbomis ir jų dialektais ir yra giminiška tauta kajinams (karenams). Dauguma kajahų animistai, budistai ir krikščionys.

[taisyti] Karen-Ni

Karen-Ni, tai buvusi kajahų valstybė, mažų, Mianmarui vasališkų, valstybėlių darinys. Valstybės šiaurėje ribojosi su Šanų , Mong-Pai, Hsatung ir Mawkmai kraštais, rytuose su Tailandu, pietuose su Papun apygarda pietų Mianmare, vakaruose su kalnuotąja Mianmaro dalimi, apgyvendinta Bre ir kitų mažesnių genčių. Britų kolinijiniais laikais, valstybėlės buvo saugomos karinės policijos, kuri rezidavo Loiko kaime (dabartinė Kajahų valstijos, Mianmare sostinė) .

[taisyti] Karenių valstijos

Karenių valstijos, tai vardas duotas trims valstijoms Britų Birmoje: Kantarawadi, Kyebogi ir Bawlake, įsikūrusioms tuometinės britų kolonijos rytuose, į pietus nuo šanų valstijų.

Jungtinės Karalystės valdžia, po 1875 m. sutarties su Mianmaro karaliumi Mindon Minu, garantavo Karenių valstijoms nepriklausomybę. Sutartis numatė, kad kahahų apgyvendinta teritorija, neturi priklausyti nei Mianmarui, nei britams. Dėl šios sutarties, Karenių valstijos niekda nebuvo pilnai įjungtos į Britų Birmą (kolonizuotas Mianmaras). Karenių valstijos buvo pripažintos kaip Britų Birmos duoklininkas 1892, kai kajahų vadovai sutiko priimti atlygį iš Jungtinės karalystės valdžios. 1930 m. Mawchi Mine, kahajų krašte, buvo svarbiausios volframo kasyklos pasaulyje. Nepriklausomybę atgavusios Birmos Sąjungos (dab. Mianmaras), 1947 m. konstitucijoje, šios trys valstijos sujungtos į vieną Karenių valstiją. 1952 m. Karenių valstija ir viena iš Šanų valstijų - Mong Pai, buvo sujungtos ir sudarė Kajahų valstiją.