Papua Naujoji Gvinėja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Papua Naujoji Gvinėja – yra trečioji pagal dydį pasaulyje sala-valstybė po Indonezijos ir Madagaskaro. Ji yra Ramiajame vandenyne, rytinėje Naujosios Gvinėjos salos dalyje. Sostinė – Port Morsbis. Saloje gyvena beveik tūkstantis tautų, daugiausiai labai nedidelių, joje yra ketvirtadalis visų pasaulio kalbų.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 2.1 Politinės partijos ir lyderiai 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 5 Ekonomika 6 Gyventojai 7 Kultūra 8 Kita informacija 9 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Papua Naujosios Gvinėjos istorija

Prieš europiečių kolonizaciją šalyje gyveno papuasai ir melaniziečiai. 1884 m. Naujojos Gvinėjos pietrytinėje dalyje, pavadintoje Papua, protektoriatą įvedė Didžioji Britanija, o salos šiaurės rytinę dalį užgrobė Vokietija. 1888 m. Didžioji Britanija Papua paskelbė savo kolonija, o 1906 m. ją perdavė valdyti Australijai.

Per I pasaulinį karą Australijos kariuomenė užėmė ir Vokietijai priklaususią salos dalį. 1920 m. Tautų Sandrauga suteikė Australijai mandatą valdyti užimtą Vokietijos salos dalį, kuriai prigijo Naujosios Gvinėjos pavadinimas.

Po II pasaulinio karo salą toliau valdė Australija. 1949 m. Australija administratiškai sujungė abi salos dalis.

1973 m. pabaigoje sala gavo vidaus savivaldą, o po dviejų metų 1975 m. rugsėjo 16 d. Papua Naujoji Gvinėja paskelbta nepriklausoma valstybe. Tą pačią dieną priimta ir naujoji šalies konsitucija.

1997 m. pasibaigė devynerius metus trukęs separatistinis sukilimas Bugenvilio saloje, kurio metu žuvo apytiksliai 20 000 žmonių.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Papua Naujosios Gvinėjos politinė sistema

Papua Naujoji Gvinėja priklauso Tautų Sandraugai, o šalies valdovė yra Anglijos karalienė Elžbieta II. Šalies politinė sistema vadinama konstitucinė parlamentinė demokratija.

Tikroji valdžia priklauso Papua Naujosios Gvinėjos ministrui pirmininkui, kuris vadovauja vyriausybei, o šalies įstatymus leidžia parlamentas, kurį sudaro 109 nariai (iš jų 20 sudaro provincijų gubernatoriai). Kandidatai į parlamentą yra renkami, kai ministras pirmininkas sušaukia šalies rinkimus praėjus ne daugiu penkiems metams po paskutinių rinkimų.

Nuo 1975 m. parlamento rinkimai vyko pagal sistemą, kuomet nugalėtojas būdavo paskirtas daugiausiai balsų surinkęs narys. Todėl dažnai nugalėtojas būdavo surinkęs mažiau nei 15 % rinkėjų balsų. 2001 m. buvo priimtas nutarimas rinkimus rengti pagal apriboto balso sistemą, pagal kurią reikia skirti balus keliems kandidatams iš karto. 2007 m. rinkimai buvo pirmieji šalyje, rengti pagal tokią sistemą.

[taisyti] Politinės partijos ir lyderiai

• Nacionalinė Sąjungos Partija (NA) [Michael SOMARE];
• Papua ir Naujosios Gvinėjos Sąjungos partija (PANGU PATI) [Andrew KUMBAKOR];
• Papua Naujosios Gvinėjos partija (PNGP) [Sir Mekere MORAUTA];
• Žmonių Demokratinis Judėjimas (PDM) [Michael OGIO];
• Žmonių Judėjimo Partija (PAP) [Gabriel KAPRIS];
• Suvienyta Išteklių Partija (URP) [William DUMA] (2007)

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Papua Naujosios Gvinėjos provincijos

Papua Naujoji Gvinėja yra padalinta į keturis regionus, kurie nėra pagrindiniai administraciniai vienetai šalyje.

Šalis yra dalinama į 20 provincijas: 18 provincijų ir dvi autonomines provincijas - Bongailvilį ir Sostinės rajoną. Kiekviena provincija dalinama į vieną ar daugiau rajonų, o rajonai dar dalinami į vieną ar daugiau vietinius regionus.

Provincijos yra pagrindinis šalies administracinio skirstymo vienetas.

Šalį sudaro tokios provincijos:

1. Centrinė provincija
2. Simbu
3. Rytų Hailandas
4. Rytų Naujoji Britanija
5. Rytų Sepikas
6. Enga
7. Įlanka
8. Madangas
9. Manusas
10. Milne Bėjus
11. Morobis
12. Naujoji Airija
13. Oras
14. Bogainvilis
15. Pietų Hailandas
16. Vakarų provincija
17. Vakarų Hailandas
18. Vakarų Naujoji Britanija
19. Vakarų Sepikas
20. Sostinės rajonas

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Papua Naujosios Gvinėjos geografija

Papua Naująją Gvinėją sudaro apie 600 salų. Tai Naujoji Gvinėja, Naujoji Britanija ir daug mažų salų. Salos daugiausia vulkaninės, bet yra ir koralinės kilmės salų. Naujosios Gvinėjos pakrantė pelkėta, ji pamažu aukštėja ir Naujosios Gvinėjos centrinė dalis tampa kalnuota (vakarinėje salos dalyje, priklausančioje Indonezijai yra aukščiausia Okeanijos viršunė - Džaja). Mažesnės salos išsidėsčiusios Bismarko ir Saliamono jūrose.

Didžiausios salos: Naujoji Gvinėja, Naujoji Britanija, Naujoji Airija, Bugenvilio sala, Manuso sala, Tagula

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Papua Naujosios Gvinėjos ekonomika

Papua Naujoji Gvinėja - agrarinė, atsilikusios ekonomikos valstybė. Pramonė sukuria 35% BVP, žemės ūkis - 35%, aptarnavimo sfera - 30%. Naudingųjų iškasenų gavyba (auksas, gamtinės dujos, sidabras, varis). Maisto (aliejaus, žuvies) pramonė. Žvejyba, miškininkystė. Eksportuojamas aliejus, auksas, varis, mediena, kava, krevetės. Importuojamas transporto, buitinės priemonės, cheminės medžiagos, degalai. Pagrindiniai prekybos parteneriai - Australija, Japonija, Vokietija.

[taisyti] Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Papua Naujosios Gvinėjos gyventojai'

Papua Naujoji Gvinėja – viena heterogeniškiausių pasaulio valstybių. Čia gyvena šimta nedidelių tautelių. Dauguma gyventojų (~85%) yra papuasai (papua kalbomis kalbančios tautos). Šaliai priklausančiose salose gyvena mikroneziečiai ir melaneziečiai. Be to yra kinų, išeivių iš Europos, australų, filipiniečių. 2006 metų duomenimis, čia gyvena 5,67 mln. žmonių.

Papua Naujojoje Gvinėjoje vartojama virš 820 pasaulio kalbų (tai sudaro 12% viso pasaulio kalbų). Kaip valstybinė kalba naudojama anglų (tačiau vartojama mažai). Taip pat valstybinės kalbos statusą turi pačiai paplitę pidžinai: Tok Pisin ir Hiri Motu.

Nors 96% šalies gyventojų laikomi krikščionimis, dauguma jų šią religiją gausiai papildo vietinių tikėjimų elementais. Religinė sudėtis: Romos katalikai 27%, evangelikai liuteronai 19,5%, Jungtinė Bažnyčia 11,5%, septintosios dienos adventistai 10%, sekmininkai 8,6%, evangelikų aliansas 5,2% ir kt. (Jehovos liudytojai, baptistai, Išgelbėjimo armija ir tt.). Yra protėvių kulto išpažinėjų, musulmonų, bahajų.

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Papua Naujosios Gvinėjos kultūra

Šalies kultūra įvairialypė ir išsaugojusi savo senovines tradicijas. Papua tautos garsėja medžio raižybos tradicijomis, puošniais apeiginiais drabužiais, ginkluote, šokiais. Ilgą laiką šalie valiuta buvo jūros kriauklės, kurios ir dabar naudojamos pvz. išperkant nuotaką.

Populiariausia sporto šaka – regbis. Taip pat populiarus futbolas, kriketas.

[taisyti] Kita informacija

Vikiteka: Papua Naujoji Gvinėja – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu

• Papua Naujosios Gvinėjos ryšiai
• Papua Naujosios Gvinėjos transportas
• Papua Naujosios Gvinėjos karinės pajėgos
• Papua Naujosios Gvinėjos tarptautiniai santykiai

[taisyti] Nuorodos

• Vyriausybės svetainė
• Wikitravel informacija