Vanuatu
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vanuatu – salų valstybė Ramiajame vandenyne, Melanezijoje. Maždaug 1750 km į rytus nuo Australijos, 500 km į šiaurės rytus nuo Naujosios Kaledonijos, į vakarus nuo Fidžio ir į pietus nuo Saliamono salų.
Pavadinimo versija – Amžinybės žemė.
|
|||||
 |
|||||
| Valstybinė kalba | bislama, prancūzų, anglų | ||||
| Sostinė | Port Vila | ||||
| Didžiausias miestas | Port Vila | ||||
| Valstybės vadovai | Kalkot Mataskelekele
Prezidentas
Ham Lini
Ministras pirmininkas
|
||||
| Plotas - Iš viso - % vandens |
12 200 km² (155) ?% |
||||
| Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
208 869 (171) 17,12 žm./km² (156) |
||||
| BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2003 (progn.) 0,27 mlrd. $ (185) 2 900 $ (129) |
||||
| Valiuta | Vatu | ||||
| Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC +11 - |
||||
| Nepriklausomybė |
nuo Prancūzijos ir JK 1980 m. liepos 30 d. |
||||
| Valstybinis himnas | Vanuatu himnas | ||||
| Interneto kodas | .vu | ||||
| Šalies tel. kodas | +678 | ||||
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis: Vanuatu istorija
Salos apgyvendintos maždaug 2000 m. pr. m. e. Pirmasis iš europiečių salas atrado portugalas Pedro Fernández de Quirós (1606). Europiečiai labiau pradėjo domėtis salomis po Dž. Kuko kelionių XVIII a., jos pavadintos Naujaisiais Hebridais. 1906 Didžioji Britanija ir Prancūzija pasirašė sutartį dėl bendro Naujųjų Hebridų salų valdymo. Nuo 1960 pradėta reikalauti didesnės savivaldos, o nepriklausoma valstybe Vanuatu tapo 1980. Devintajame dešimtmetyje šalį krėtė politiniai neramumai.
[taisyti] Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Vanuatu politinė sistema
52 narių respublikos parlamentas renkamas ketveriems metams visuotiniuose rinkimuose. Dominuojančios partijos lyderis paskiriamas ministru pirmininku. Prezidentą, valstybės vadovą, renka parlamentas 6 provincijų gubernatoriai (5 metų kadencijai).
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Pagrindinis straipsnis: Vanuatu provincijos
Vanuatu sudaro 6 provincijos: Malampa, Penama, Sanma, Shefa, Tafea, Torba.
[taisyti] Geografija
Pagrindinis straipsnis: Vanuatu geografija
Vanuatu teritorijoje yra 83 salos, (dėl dviejų salų – Matthew ir Hunter – ginčai su N. Kaledonija). Salos vulkaninės kilmės, kalnuotos. Klimatas – tropinis ir subtropinis. Didžiausi miestai yra sostinė Port Vila (Efate saloje) ir Liuganvilis (Espiritu Santo saloje). Aukščiausias taškas – Tabwemasana k. (1877 m).
[taisyti] Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Vanuatu ekonomika
Žemės ūkyje dirba 65 proc. gyventojų. Kitos šakos – žvejyba, ofšorinių kompanijų veikla, turizmas (apie 50 000 turistų per metus). Praktiškai nėra mineralinių išteklių. Šalies ekonomikai kenkia stichinės nelaimės.
[taisyti] Demografija
Pagrindinis straipsnis: Vanuatu demografija
95 proc. gyventojų – melaneziečiai (ni-vanuatu). Valstybinės kalbos – bislama, anglų kalba, prancūzų kalba. Raštingumas – 53%.
Pasiskirstymas pagal religijas:
- presbiterionai 36,7%;
- anglikonai 15%;
- katalikai 15%;
- tradiciniai tikėjimai 7,6%;
- „Septintosios dienos“ adventistai 6,2%;
- Kristaus bažnyčia (Church of Christ) 3,8%;
- kitos 15,7%.
[taisyti] Kultūra
Pagrindinis straipsnis: Vanuatu kultūra
[taisyti] Kita informacija
- Vanuatu ryšiai
- Vanuatu transportas
- Vanuatu karinės pajėgos
- Vanuatu tarptautiniai santykiai
- Vanuatu šventės
 |
Šis straipsnis apie geografiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
Australija | Fidžis | Kiribatis | Maršalo salos | Mikronezija | Nauru | Naujoji Zelandija | Palau | Papua Naujoji Gvinėja | Rytų Timoras | Samoa | Saliamono salos | Tonga | Tuvalu | Vanuatu
Kiti politiniai vienetai: Amerikos Samoa | Guamas | Havajai | Kuko salos | Marianos šiaurinės salos | Midvėjaus atolas | Molukų salos | Naujoji Kaledonija | Niujė | Norfolko sala | Papua (Indonezija) | Pitkernas | Prancūzijos Polinezija | Tokelau | Vakarų Timoras | Velykų sala | Veiko sala | Volisas ir Futūna
Antigva ir Barbuda | Australija | Bahamos | Bangladešas | Barbadosas | Belizas | Botsvana | Brunėjus | Dominika | Gajana | Gambija | Gana | Grenada | Indija | Jamaika | Jungtinė Karalystė | Kamerūnas | Kanada | Kenija | Kipras | Kiribatis | Lesotas | Malaizija | Malavis | Maldyvai | Malta | Mauricijus | Mozambikas | Naujoji Zelandija | Namibija | Nauru | Nigerija | Pakistanas | Papua Naujoji Gvinėja | PAR | Saliamono salos | Samoa | Seišeliai | Sent Kitsas ir Nevis | Sent Lusija | Sent Vinsentas ir Grenadinai | Siera Leonė | Singapūras | Svazilandas | Šri Lanka | Tanzanija | Tonga | Trinidadas ir Tobagas | Tuvalu | Uganda | Vanuatu | Zambija
