Kosta Rika
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kosta Rikos Respublika (Kosta Rika) – valstybė Centrinėje Amerikoje, Šiaurės Amerikos žemyne. Ribojasi su Panama pietuose, Nikaragva šiaurėje, taip pat Karibų jūra rytuose ir Ramiuoju vandenynu vakaruose.
|
|||||
Valstybinė kalba | ispanų | ||||
Sostinė | San Chosė | ||||
Didžiausias miestas | San Chosė | ||||
Valstybės vadovai | Abel Pacheco
Prezidentas
|
||||
Plotas - Iš viso - % vandens |
51 100 km² (125) 8,6% |
||||
Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
4 075 261 (121) 79,75 žm./km² (87) |
||||
BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 (progn.) 48,77 mlrd. $ (79) 12 000 $ (60) |
||||
Valiuta | Kosta Rikos kolonas (CRC) | ||||
Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC -6 netaikomas |
||||
Nepriklausomybė Paskelbta
|
nuo Ispanijos 1821 rugsėjo 15 |
||||
Valstybinis himnas | Kosta Rikos himnas | ||||
Interneto kodas | .cr | ||||
Šalies tel. kodas | 506 |
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis: Kosta Rikos istorija
Prieškolumbiniu laikotarpiu dabartinės Kosta Rikos teritorijoje gyveno indėnai, priklausę tarpinei zonai tarp Mezoamerikos ir Andų kultūrinių regionų.
1502 m. spalio 5 d. Kosta Rikos pakrantę priplaukė Kristupas Kolumbas. Kosta Rikos gyventojai majai ir actekai ispanų buvo nukariauti XVI amžiuje. Kosta Rika tapo piečiausia Naujosios Ispanijos kolonijos dalimi. Provincijos sostinė buvo Kartagina. 1673 ir 1709 kilę indėnų sukilimai sukėlė griežtą kolonizatorių reakciją ir vietiniai indėnai buvo beveik išnaikinti.
Trumpai prisijungusi prie Agustín de Iturbide sukurtos Meksikos imperijos (žr. Meksikos istorija), Kosta Rika 1823-1839 m. tapo Jungtinių Centrinės Amerikos provincijų dalimi (žr. Centrinė Amerikos istorija). 1824 m. sostinė perkelta į San Chosė. Po 1839 m. Kosta Rika tapo nepriklausoma valstybe. 1887 m. priimta Konstitucija, kuri vėliau ne kartą buvo taisoma.
Kosta Rika išvengė smurto ir neramumų, kurie buvo būdingi Centrinei Amerikai. Nuo XIX a. pabaigos jos demokratinę raidą pertraukė tik du trumpi smurto protrūkiai. 1949 m. José Figueres Ferrer panaikino kariuomenę, šalyje liko tik sukarinta policija; nuo to laiko Kosta Rika tapo viena iš nedaugelio regiono šalių, kurios demokratinė raida nebuvo pertraukiama kariškių valdymo.
Kosta Rika (ispaniškai „Turtinga Pakrantė“), nors ir lieka agrarine šalimi, pasiekė gana aukštą pragyvenimo lygį.
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Pagrindinis straipsnis: Kosta Rikos provincijos
Kosta Rika suskirstyta į 7 provincijas:
- Alajuela
- Cartago
- Guanacaste
- Heredia
- Limón
- Puntarenas
- San José
[taisyti] Geografija
Pagrindinis straipsnis: Kosta Rikos geografija
Kosta Rika yra Centrinės Amerikos sąsmaukoje, rytuose jos krantus skalauja Karibų jūra (212 km pakrantė), o vakaruose Ramusis vandenynas (1290 km pakrantė). Šiaurėje Kosta Rika ribojasi su Nikaragva (309 km siena), o pietuose su Panama (639 km siena). Ši šalis beveik penktadaliu mažesnė už Lietuvą.
Kosta Rika yra seismiškai aktyvioje zonoje, joje yra keli veikiantys ugnikalniai. Aukščiausias šalies ugnikalnis yra Irazú ugnikalnis (3431 m).
Žemumos plyti palei pakrantę ir didžiausių upių – San Chuano, Tempsique ir Cañas – slėniuose. Per šalies vidurį tęsiasi trys pagrindinės kalnų grandinės: Cordillera de Guanacaste (Miravalles ugnikalnis, 2021 m), Cordillera Central (ugnikalnis Irazú, 3432 m ir Turrialba, 3421 m) bei Cordilleera de Talamanca su aukščiausia Kosta Rikos viršune Chirripó Grande (3820 m). Cordillera Central papėdėje yra apie 900 km² dydžio slėnis Valle Central. Čia yra šalies sostinė San Chose ir kiti svarbiausi Kosta Rikos miestai (Kartagina, Alajuela, Heredia). Šiame slėnyje gyvena apie pusę valstybės gyventojų.
Karibų jūros pakrantė lagūninio tipo, o Ramiojo vandenyno pakrantės linija raižyta su daugeliu įlankų. Kosta Rikos upės trumpos ir sraunios. Didžiausias ežeras – Arena.
Seniau Kosta Rika buvo apaugusi miškais, turtingais raudonmedžių ir atogražų kedrų. Bet pastaruoju metu miškų plotų smarkiai sumažėjo, nes jie kertami dėl medienos ir tam, kad galima būtų užveisti daugiau kavos plantacijų. Tačiau vyriausybė supranta, kad naikinant miškus nyksta ir jų augalija bei gyvūnija, todėl imasi priemonių jiems išsaugoti. Dabar apie 23% miškų paversti saugomais draustiniais ir nacionaliniais parkais.
[taisyti] Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Kosta Rikos ekonomika
Kosta Rika pirmoji Centrinėje Amerikoje pradėjo auginti kavamedžių, ir daugiau kaip šimtas metų kavos pupelės yra pagrindinė eksporto prekė.
[taisyti] Gyventojai
Pagrindinis straipsnis: Kosta Rikos gyventojai
Apie 84% gyventojų yra baltųjų kilmės kreolai. Likusieji yra metisai (10%), negrai ir mulatai (5%) bei indėnai (1%). Vyraujanti religija yra katalikybė (81%). Beveik visi gyventojai kalba ispaniškai. Tik Limón provincijoje gyvenantys negrai ir mulatai daugiausia kalba anglų kalba.
[taisyti] Kultūra
Pagrindinis straipsnis: Kosta Rikos kultūra
[taisyti] Kita Informacija
- Kosta Rikos ryšiai
- Kosta Rikos transportas
- Kosta Rikos karinės pajėgos
- Kosta Rikos tarptautiniai santykiai
- Kosta Rikos šventės
[taisyti] Nuorodos
JAV | Kanada | Meksika
Kiti politiniai vienetai: Bermudų salos | Grenlandija | Sen Pjeras ir Mikelonas
Belizas | Gvatemala | Hondūras | Nikaragva | Kosta Rika | Panama | Salvadoras
Antigva ir Barbuda | Bahamos | Barbadosas | Dominika | Dominikos Respublika | Grenada | Haitis | Kuba | Jamaika | Sent Kitsas ir Nevis | Sent Lusija | Sent Vinsentas ir Grenadinai | Trinidadas ir Tobagas
Kiti politiniai vienetai: Angilija | Aruba | Britanijos Virdžinijos salos | Gvadalupė | JAV Virdžinijos salos | Kaimanų salos | Martinika | Montseratas | Nyderlandų Antilai | Puerto Rikas | Terkso ir Kaikoso salos
Argentina | Bolivija | Brazilija | Čilė | Ekvadoras | Gajana | Kolumbija | Paragvajus | Peru | Surinamas | Urugvajus | Venesuela
Kiti politiniai vienetai: Falklando salos | Prancūzų Gviana