Surinamas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Surinamo Respublika (Surinamas; anksčiau – Nyderlandų Gajana) – valstybė Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje. Ribojasi su Prancūzų Gviana rytuose, Brazilija pietuose, Gajana vakaruose ir Atlanto vandenynu šiaurėje.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 5 Ekonomika 6 Demografija 7 Kultūra 8 Kita Informacija 9 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Surinamo istorija

• 3000 metų pr. m. e. Suriname apsigyveno indėnai aravakai;
• 1581 m. Nyderlandai užėmė teritoriją ir XVII a. pradžioje paskelbė ją savo kolonija;
• 1667 m. Surinamas tapo svarbiu vergų prekybos centru, britai buvo išstumti iš jų valdomų teritorijų.
• 1954 m. Surinamas gavo autonomiją nuo Nyderlandų, o 1975 m. pavyko pasiekti visišką nepriklausomybę.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Surinamo politinė sistema

Surinamo respublika - parlamentinė konstitucinė demokratija. Konstitucija priimta 1987 m.

Vykdomoji valdžia - vienų rūmų Nacionalinis parlamentas (De Nationale Assemblée,DNA), sudarytas iš 51 nario, renkamas 5 metų kadencijai. Prezidentas renkamas 5 metų kadencijai parlamente (2/3 narių dauguma), jis yra vyriausybės vadovas. Jei nepavyksta surinkti 2/3 daugumos, prezidentas renkamas iš Jungtinės asamblėjos (Verenigde Volksvergadering, VVV), sudaryto iš Nacionalinio parlamento ir regioninių atstovų. Prezidentas suformuoja 16 ministrų kabinetą. Apygardų valdytojus skiria prezidentas.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Surinamo apygardos

Suriname yra 10 apygardų, iš jų didžiausia daugiau nei pusė šalies užimanti Sipalivinio apygarda:

1. Brokopondo apygarda
2. Komeveino apygarda
3. Korono apygarda
4. Maroveino apygarda
5. Nikerio apygarda
6. Paros apygarda
7. Paramaribo apygarda (sostinės savivaldybė)
8. Saramakos apygarda
9. Sipalivinio apygarda
10. Vanikos apygarda

Smulkiau dalinama į 62 rajonus.

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Surinamo geografija

Surinamas yra mažiausia Pietų Amerikos šalis (plotas 163 270 km²). Valstybė išsidėsčiusi Gvianos plokščiakalnio šiaurės rytinėje dalyje. Didžioji šalies dalis kalnuota, kalnagūbriai ir masyvai iškyla virš 1280 m. Aukščiausia šalies vieta (1286 m) yra Julianatopo kalnas Vilhelminos kalnuose. Kiti svarbesni kalnai: Tafelbergas (1026 m), Kasikasima (718 m), Goliatenbergas (358 m). Šalies šiaurėje - žemumos, daugiausia supelkėjusios.

Klimatas subekvatorinis; drėgnas ir karštas. Vidutinė mėnesio temperatūra 26-28°C. Kritulių iškrenta tarp 2300-3000 mm.

Upės vandeningos, neilgos. Dauguma upių prasideda kalnuose Surinamo pietuose ir teka į šiaurę vandenyno link. Laivybai tinka tik upių žemupiai, nes kitose dalyse gausu krioklių ir slenksčių. Svarbiausios upės: Surinamas, Maroveinas (Maroni), Koranteinas, Koperneimas, Nikeris, Komeveinas. Surinamo centrinėje dalyje suformuotas milžiniškas Brokopondo tvenkinys. Gausu pelkių.

Apie 90% šalies ploto dengia drėgnieji ekvatoriniai miškai. Jiems apsaugoti įsteigta keletas nacionalinių parkų ir rezervatų (Centrinio Surinamo gamtos rezervatas įtrauktas į UNESCO paveldą). Surinamo šiaurėje - savanos.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Surinamo ekonomika

Svarbiausias Surinamo pajamų šaltinis - boksito (telkiniai Kotikos ir Surinamo upių baseinuose) gavyba ir pramonė. Taip pat auginami bananai ir ryžiai, kertami miškai, išgaunama nafta ir auksas. Žvejyba. Pagrindinis šalies elektros energijos šaltinis - hidroelektrinė ant Brokopondo tvenkinio. Svarbiausi prekybos partneriai - JAV ir Nyderlandai.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Surinamo demografija

Suriname gyvena 438 144 gyventojai (2005 m. liepa). Gyventojų tautinė sudėtis labai nevienalytė. Pagrindinės etninės grupės:

• Gausiausia grupė - indai (Suriname vadinami hindustaniečiais) (apie 37%). XIX a. darbininkų iš Indijos (daugiausiai iš Biharo ir Utar Pradešo) palikuonys.
• Kreolai - apie 20-31%. Tai vergų iš Vakarų Afrikos palikuonys (taip pat ir jų bendri ainiai su baltaisiais).
• Javos salos gyventojai (darbininkai iš buvusios olandų kolonijos - Nyderlandų Rytų Indijos) - iki 15%.
• Simaronai (juodaodžiai bėglių vergų palikuonys) - 10%.
• Vietinių indėnų gentys - akuriyo, aravakai, karibai, trío ir Wayana (1%).
• Kinai - XIX a. darbininkų palikuonys.
• Olandų fermerių palikuonys - apie 2%.
• Žydai.

Kadangi grupės labai skirtingos, pagrindinės religijos nėra. Kreolai ir simaronai - daugiausia katalikai arba protestantai, indai išpažįsta induizmą, taip pat ir krikščionybę bei islamą (kaip ir javiečiai). Tarp religinių grupių yra pagarba, skirtingos konfesijos sugyvena taikiai. Demografinė padėtis panaši į kaimyninės Gajanos, tik pastarojoje žymiai mažiau išeivių iš Indonezijos.

Didžioji gyventojų dalis (~90%) gyvena Paramaribe arba Atlanto pakrantėje. Šalies pietinė dalis gyvenama itin retai. Nyderlanduose tai pat nemažai išeivių iš Surinamo (2005 m. jų buvo 328 300).

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Surinamo kultūra

Dėl savo margos tautinės sudėties, Surinamas neturi vieningų kultūrinių tradicijų. Surinamas turi tradicinę muziką - kaseko (afrokaribietiška muzika).

[taisyti] Kita Informacija

• Surinamo miestų sąrašas
• Surinamo ryšiai
• Surinamo transportas
• Surinamo karinės pajėgos
• Surinamo tarptautiniai santykiai
• Surinamo šventės

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Surinamas – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu

• Nacionalinė asamblėja
• Surinamo portalas
• Surinamas Wikitravel projekte