Valakų reforma
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žemės reformos Lietuvoje | |
Valakų reforma | |
Valstiečių reforma | |
Stolypino reforma | |
1918-19 žemės reforma | |
1919-39 žemės reforma | |
Tarybinė 1940-41 žemės reforma | |
Tarybinė 1944-48 žemės reforma | |
1991 žemės reforma |
Valakų reforma – LDK feodalinė žemės reforma. XVI a. antrojoje pusėje vykdyta Lietuvoje ir dalyje Baltarusijos. Svarbiausias šios reformos tikslas – padidinti iždo pajamas, tolygiai paskirstyti valstiečiams feodalines prievoles. Reforma pradėta 1547 metais didžiojo kunigaikščio žemėse, įstatymais įtvirtinta 1557 metais ir vykdyta iki XVI a. aštuntojo dešimtmečio. Reformos metu išmatuota visa dvarų ir kaimų žemė, kai kurie kaimai perkelti. Pereita prie taisyklingo trilaukio, valstiečių žemė padalinta į tris masyvus ir kiekvienam ūkiui paskirta po rėžį kiekviename masyve, trys ūkio rėžiai sudarė valaką (apie 21,38 ha), kiekviename rėžyje buvo taikoma vienoda sėjomaina. Reformos rezultatai – įsigalėjo baudžiava, sueuropinta žemėtvarka, žemėvalda bei žemdirbystė.
Viena pagrindinių valakų reformos planuotojų – Bona Sforca, pirmoji pradėjusi reformą savo domene Palenkėje.