Kražiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kražiai

Kražiai

Koordinatės

55°36'10″ š. pl.
22°41'20″ r. ilg.

Savivaldybė

Kelmės rajonas

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)
Vardininkas:	Krãžiai
Kilmininkas:	Krãžių
Naudininkas:	Krãžiams
Galininkas:	Kražiùs
Įnagininkas:	Krãžiais
Vietininkas:	Krãžiuose

Kražiai – miestelis Kelmės rajone, prie kelio Kelmė–Šilalė. Seniūnijos centras, stovi Švč Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia (nuo 1763 m.; šeštoji Kražių bažnyčia), benediktinių vienuolynas, buvęs jėzuitų vienuolynas, Šv. Roko koplyčia (XIX a.), yra Kražių gimnazija, paštas (LT-86026). Pro miestelį teka Kražantė (dešinysis Dubysos intakas).

Šalia Kražių stūkso Medžiokalnis, kur ąžuole gyvenusi medžioklės ir miškų globėja deivė Medeinė. Po krikščionybės įvedimo ąžuolyną iškirto, o aukuro vietoje Vytautui paliepus pradėta statyti Kražių bažnyčia. Dabar miestelyje kasmet vyksta Šv. Roko atlaidai.

[taisyti] Istorija

Gyvenvietė pirmąkart minima 1253 m. kaip Crase. Nuo 1410 m. žinomas Kražių valsčius, 1416 m. čia pastatyta pirmoji Kražių bažnyčia (sudegė po 60 metų). 1480 m. Kražiai minimi kaip miestelis, nuo 1566 m. – pavieto centras. XVI a. Žemaičių vyskupija miestelyje įsteigė kunigų seminariją. Nuo 1568 m. Kražiai priklausė Vilniaus vaivadai M. Radvilai, kuris save vadino Kražių grafu. Čia rinkdavosi bajorų seimeliai, vykdavo šventės ir turgūs.

1613 (ar 1616) m. jėzuitai čia įkūrė savo kolegiją – pagrindinį ugdymo ir švietimo centrą Žemaitijoje XVII-XVIII a. Kolegija gyvavo iki 1844 metų.

1893 m. caras įsakė uždaryti Kražių benediktinių vienuolyną (įkurtą XVII a.). Kražių bažnyčios šventoriuje įvyko vietinių gyventojų katalikų susirėmimas su Rusijos caro kazokais, pasibaigęs 9 tikinčiųjų mirtimi, 54 sužeidimais, ir 150 žmonių įkalinimu. Visgi vietiniai žmonės laimėjo kovą prieš bažnyčios uždarymą, o „Kražių skerdynių“ įvykis atkreipė pasaulio dėmesį į Lietuvą ir sušvelnino Rusijos caro antikatalikišką politiką, kartu žadindamas ir lietuvišką tautinę savimonę. Dar ir dabar sakoma, kad bažnyčioje išlikęs suolas, menantis kraupius skerdynių įvykius (esą prie jo kazokai buvo pririšę arklius, kai įjojo bažnyčion).

1993 m. kovo 4 d. Prezidento dekretu patvirtintas miestelio herbas.

2005 m. Vilniaus universitetas su Kražių jėzuitų kolegija pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu ši vidurinė mokykla tapo VU gimnazija. Šio svarbaus įvykio priežastimi tapo kasmetinės Ad Fontes vasaros stovyklos, suvedusios dvi seniausias Lietuvos jėzuitų kolegijas: Vilniaus (1579 m.) ir Kražių (1613 m.)

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Miestelio vardo kilmė nėra aiški. Labiausiai tikėtina, kad vardas atsirado nuo Kražantės upės, bet visiškai neaišku, kodėl jis taip sutrumpėjo (tapo ne Kražančiais, bet Kražiais). Gali būti, kad anksčiau upė turėjo sinoniminį vardą – Kražė ar Kražis, bet rašytiniuose šaltiniuose tai neaptinkama.

Be to, liaudies etimologija pavadinimą sieja ir su esą čia senovėje gyvenusiu kažkokiu Gražiu.