Alytaus apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Alytaus apskritis

Herbas

Apskritis

Apskritis

LT-AL

Pagrindinė informacija

Administracinis centras

Alytus

Plotas

5 425 km² (6 vieta)

Gyventojų skaičius

182 851 (7 vieta)

Tankumas

33,7/km²

Procentaliai

5,3%

Apskrities viršininkas

Eugenijus Palavinskas

Apskrities žemėlapis

Alytaus apskritis – piečiausia Lietuvos apskritis. Ji apima didžiąją Dzūkijos etnografinio regiono dalį – Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonų, Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybių teritorijas. Bendras plotas – 542,5 tūkst. ha. Miškai užima 247,2 tūkst. ha (44 proc.), upės, ežerai – 24,3 tūkst. ha (4,3 proc.) visos teritorijos. Per apskritį teka didžiausia šalies upė Nemunas ir viena įspūdingiausių Lietuvos upių – Merkys. Gausu ežerų, didžiausi – Dusia (2334 ha), Metelys (1290 ha), Žuvintas (991,8 ha), Didžiulis (912,7 ha), Obelija (572,5 ha), Simno ežeras (245 ha), Giluitis (235 ha).

Tai pats gražiausias ir miškingiausias regionas Lietuvoje, garsėjantis grybingais miškais, savita ir unikalia architektūra, autentiškomis liaudies meno tradicijomis. Iš kitų šalies regionų išsiskiria valstybės saugomų teritorijų gausa, gamtos savitumu, kultūros tradicijomis, ekologine pusiausvyra, tradicinių verslų plėtojimu, geromis sąlygomis pažintiniam pėsčiųjų, vandens ir dviračių turizmui. Tai regionas, turintis etnografinių ir kalbinių ypatumų, nuo XIX a. vadinamas Dzūkija.

[taisyti] Istorija

Kadaise dabartinės apskrities teritorija priklausė Trakų kunigaikštystei, nuo 1413 m. – Trakų vaivadijai. Apskričių, kaip atskirų teritorinių vienetų, bruožai Lietuvoje pradėjo ryškėti XV a., kai pagal Lenkijos pavyzdį analogiški administraciniai vienetai pavadinti pavietais. Po 1564-1566 m. teismų ir administracinės reformos iki XVIII a. pabaigos Dzūkijos ribos beveik sutapo su Trakų pavieto ribomis, nors Alytaus pavietas G. Valavičiaus „DLK girių revizijoje“ yra minimas 1559 m., tačiau manoma, kad autorius pavieto vardu greičiausiai vadino tuometinį Alytaus valsčių. Istoriniuose šaltiniuose Alytaus pavieto su visomis pavietui būdingomis įstaigomis vardas paminėtas 1775 m., kai iš Merkinės ir Trakų į Alytų buvo perkelti pavieto teismai.

1795 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje sudarytos Rusijos imperijos gubernijos buvo suskirstytos į apskritis. Tuometinė Alytaus apskrities teritorija įėjo į Trakų apskrities sudėtį ir iki 1801 m. vadinosi Alytaus valsčiumi Trakų apskrityje, o 1801 m. tapo viena iš 8 Vilniaus gubernijos apskričių. Kaip ir visoje Rusijos imperijoje, apskričių pareigūnai vykdė gyventojų policinę priežiūrą, kontroliavo mokesčių rinkimą. Po baudžiavos panaikinimo 1861 m., apskritys ilgą laiką buvo bajorų luominės savivaldos institucijos, čia vykdavo apskrities bajorų suvažiavimai, vadovaujami apskrities vadovo.

[taisyti] XX a. tarpukaris

Apskritį 1915 m. rugsėjį sudarė vokiečių okupacinė valdžia (pavadino Kreis Alita), čia įsikūrė Kreishauptmann – apskrities viršininko įstaiga ir žandarmerijos nuovada. 1915–1916 m. ji priklausė Oberosto Suvalkų sričiai, 1916–1917 m. Vilniaus-Suvalkų sričiai, 1917–1918 m. Lietuvos sričiai. Vokiečių valdžia išsilaikę iki 1918 m. spalio. 1919 m. įstatymu Lietuvoje įkurtos naujos apskritys, į Alytaus apskritį įėjo 22 valsčiai. 1920–1939 m. pietrytinę apskrities dalį buvo okupavusi Lenkija, ji grąžinta Lietuvai 1939 ir 1940 m. Toje dalyje 1941 m. sausio 15 d. atkurti Druskininkų, Marcinkonių ir Rudnios valsčiai, perduoti iš Gardino apskrities. 1941–1944 m. Alytaus apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės apygardos Kauno krašto apygardą, čia buvo 12 valsčių. 1945 m. Lietuvoje vėl įkurta 41 apskritis, tarp jų ir Alytaus. 1946 m. Birštono, Jiezno ir Stakliškių valsčiai perduoti naujai Prienų apskričiai, o Druskininkų, Marcinkonių, Merkinės, Rudnios ir Varėnos valsčiai – Varėnos apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis per administracinę reformą apskritis pertvarkyta į Alytaus rajoną (23 apylinkės), dalis teritorijos atiteko Daugų rajonui (14 apylinkių), Jiezno rajonui (6 apylinkės), Simno rajonui (16 apylinkių) ir Veisiejų rajonui (2 apylinkės).

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1919			22–26 valsčiai	1 miestas: Alytus 13 miestelių: Birštonas, Butrimonys, Daugai, Druskininkai, Krokialaukis, Marcinkonys, Merkinė, Nemunaitis, Rudnia, Seirijai, Simnas, Stakliškės, Varėna
1923		109.678
1924			20 valsčių
1930	2828	124.147
1939		152.726	13 valsčių
1944	1747		12 valsčių
1949			8 valsčiai

[taisyti] Valsčiai

Apskrityje 1919–1950 m. buvo šie valsčiai:

Valsčius	Laikotarpis	Centras
Alytaus valsčius	1919–1950	Alytus
Alovės valsčius	1919–1950	Alovė
Antnemunio valsčius	1919–1933	???
Birštono valsčius	1919–1924, 1933–1946	Birštonas
Butrimonių valsčius	1919–1950	Butrimonys
Daugų valsčius	1919–1950	Daugai
Druskininkų valsčius	1919, 1941–1946	Druskininkai
Jiezno valsčius	1919–1946	Jieznas
Kabelių valsčius	1919	Kabeliai
Krokialaukio valsčius	1919–1933, 1947–1950	Krokialaukis
Liškiavos valsčius	1919–1933	Liškiava
Marcinkonių valsčius	1919, 1941–1946	Marcinkonys
Merkinės valsčius	1919–1946	Merkinė
Metelių valsčius	1919–1933	Meteliai
Miroslavo valsčius	1919–1947	Miroslavas
Medingės valsčius	1924–1933	Nedingė
Nemaniūnų valsčius	1919–1933	Nemajūnai
Nemunaičio valsčius	1919–1933	Nemunaitis
Perlojos valsčius	1919	Perloja
Pivašiūnų valsčius	1919–1933	Pivašiūnai
Punios valsčius	1919	Punia
Rudnios valsčius	1919, 1941–1946	Rudnia
Seirijų valsčius	1919–1950	Seirijai
Simno valsčius	1919–1950	Simnas
Stakliškių valsčius	1919–1946	Stakliškės
Ūdrijos valsčius	1919–1939	Ūdrija
Varėnos valsčius	1919–1946	Varėna

[taisyti] Nepriklausomybės atgavimas

1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu Nr. I-558 vėl atkurta 10 apskričių. Alytaus apskričiai priskirta: Alytaus rajonas, Lazdijų rajonas, Varėnos rajonas, Alytus ir Druskininkai (1999 m. savivaldybių reforma šioje apskrityje suformavo Druskininkų savvivaldybę).

1995 metais kovo 1 d. pradėta formuoti apskrities valdytojo administracija. Apskrities administracijos struktūra suformuota atsižvelgiant į Apskrities valdymo Įstatymo numatytas funkcijas ir keliamus uždavinius: įgyvendinti valstybės politiką regioninės plėtros, socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, žemės naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos, civilinės saugos ir kitose srityse, rengti valstybines ir tarpregionines programas, numatant prioritetines apskrities raidos kryptis. Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 metų rugsėjo 15 d. dekretu patvirtintas Alytaus apskrities herbas.