Punia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Punia

Punia

Koordinatės

54°30'40″ š. pl.
24°06'00″ r. ilg.

Savivaldybė

Alytaus rajonas

Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė)
Vardininkas:	Punià
Kilmininkas:	Puniõs
Naudininkas:	Pùniai
Galininkas:	Pùnią
Įnagininkas:	Punià
Vietininkas:	Puniojè

Punia – gyvenvietė Alytaus rajone, 3 km į vakarus nuo kelio Druskininkai–Jieznas, dešiniajame Nemuno krante, Nemuno kilpų regioniniame parke. Seniūnijos centras, stovi Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (pastatyta 1863 m.), yra Punios pagrindinė mokykla, paštas (LT-64057). Stūkso Margio kalnas (arba Punios piliakalnis, Margirio kalnas), apylinkėse plyti garsusis Punios šilas su muziejumi; Punios girininkija yra Panemuninkuose.

[taisyti] Istorija

Punia priskiriama prie 14 ankstyvųjų LDK miestų, beveik 400 metų turėjo Magdeburgo teises. Manoma, kad Punioje, ant piliakalnio stovėjusi Pilėnų pilis, kurią 1336 m. užpuolė kryžiuočiai ir vietos gyventojai, vadovaujami kunigaikščio Margirio, ne pasidavė, bet susidegino.

Pirmąkart Punia minima 1382 m. Vygando Marburgiečio kronikoje, tada čia ant piliakalnio stovėjo Punios pilis. 1387 m. vadinama pilaite ir miesteliu. 1425 m. pastatyta Punios bažnyčia. XVI amžiaus pradžioje gautos Magdeburgo teisės. Punia suklestėjo XVII amžiuje, tačiau XVIII a. dėl Šiaurės karo smarkiai nukentėjo, sudegė didelė dalis miesto ir dvaro rūmai. 1764 m. miestelio žemėlapyje užfiksuotas gatvių planas išliko iki mūsų dienų. XVIII a. pabaigoje pastatyta mūrinė rotušė.

1998 m. rugpjūčio 4 d. Prezidento dekretu patvirtintas Punios herbas.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Punios (Margirio) piliakalnis

Punios vardas yra sunkiai paaiškinamas. Jį būtų galima sieti su bendriniais žodžiais pūnė arba pūnia („klojimo užgardis pelams supilti, peludė; tvartas; diendaržis, laidaras; būda, palapinė; ola, urvas, landa“), bet neaišku, kaip ū pavirto į trumpą u. Galbūt pirmesnioji pavadinimo lytis ir buvusi su ilgąja raide, tačiau to nepatvirtina rašytiniai šaltiniai. Kita vertus, istorinio pagrindo tokiai kilmei galima rasti: kadaise abipus Nemuno būta didžiulių Punios girių (dabar belikęs tik Punios šilas), kurias kolonizuojant tam tikro būsto (būdos, laidaro, diendaržio ir pan.) pavadinimai kartais virsdavo gyvenviečių vardais (pvz., Ąžuolų Būda).

Kiek paprastesnis, bet gal ir tikresnis, Punios vardo paaiškinimas būtų nuo pro kaimą tekančio upelio – Punelės (dešinysis Nemuno intakas) vardo. Visiškai galimas dalykas, kad anksčiau upelis vadinosi Punia, nuo jo pavadinimą „pasiskolino“ gyvenvietė, o jai išaugus upelis gavo mažybinę priesagą (pvz., kaip Ukmergė, Vilnius ir kiti vietovardžiai).