Kuršas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Šis straipsnis yra apie istorinį regioną. Apie statomą dangoraižį Klaipėdoje skaitykite straipsnyje Kuršas (pastatas)
Kuršas (latv. Kurzeme) – istorinis regionas dabartinėje Latvijoje, atskirais laikotarpiais apėmęs ir dalį dabartinės Lietuvos teritorijos. Didesni dabartiniai centrai – Liepoja ir Ventspilis.
Ankstyvojoje istorijoje Kuršu (latv. Kursa) vadinama baltų genties kuršių apgyvendinta teritorija. Iš pradžių Kuršą sudarė 5 žemės, tačiau XII amžiuje kuršių apgyvendintoje teritorijoje galima aiškiai išskirti devynias žemes:
Kuršiai turėjo gana išvystytą karinę organizaciją, XII a. perėmė vikingų vaidmenį Baltijos jūroje, plėšikavo Danijos pakrantėse, prisidėjo prie svarbaus Švedijos miesto Sigtunos sugriovimo. 1210 m. kuršiai bandė užimti Rygą. Pasak Henriko Latvio kronikos, kuršių laivų buvo tiek daug, kad „visa jūra apsidengė tarsi tirštu debesim“.
Kuršių užkariavimą Kalavijuočių ordinas pradėjo pajungęs lyvius, sėlius su latgaliais ir pietų Estiją. 1230 m. kuršių karo vadas Lamekinas, kontroliavęs 5 iš 9 kuršių žemių, sudarė sutartį su popiežiaus pasiuntiniu. Ši sutartis numatė kuršių krikštą ir Lamekino žemių perėjimą tiesioginėn popiežiaus protekcijon. Tačiau Livonijos ordinas šią sutartį ignoravo ir tęsė Kuršo užkariavimą. 1238 m. buvo įkurta Kuršo vyskupystė, kuri įėjo į Livonijos konfederacijos sudėtį. Visa Kuršo teritorija buvo galutinai užkariauta tik 1267 m.
Ilgiausiai besipriešinusių vakarų baltų genčių pavadinimai išliko po Teutonų ordino ir Livonijos konfederacijos žemių sekuliarizacijos. Didesnė istorinio Kuršo dalis įėjo į 1561 m. sukurtą Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystę, iš pradžių LDK, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos, vasalę.
Kuršo kunigaikštystė ypač suklestėjo valdant kunigaikščiui Jakobui Ketleriui (1642 – 1682 m.). Jakobas vykdė merkantilistinę politiką, kūrė manufaktūras ir statė laivyną (59 karo ir 60 prekybinių laivų). Kuršo kunigaikštystė įsigijo kolonijas: Tobago salą Karibų jūroje (Naujasis Kuršas) ir Andrejaus salą Afrikoje, netoli Žaliojo Rago. Kolonijinių prekių prekyboje Kuršas lenkė Rusiją ir Švediją.
Kuršo suklestėjimą sužlugdė karinė Švedijos invazija (Abiejų Tautų Respublikos – Švedijos karas 1655 – 1660 m.) 1795 m. Kuršas, jau nuo Šiaurės karo laikų (1700 – 1721) patekęs į Rusijos įtaką, buvo galutinai prijungtas prie Rusijos imperijos. Čia buvusios Kuršo – Žiemgalos kunigaikštystės teritorija sudarė Kuršo (arba Kurliandijos) guberniją. 1819 m. prie Kuršo gubernijos buvo prijungtas ir Kauno gubernijos pajūris (Palangos – Šventosios ruožas).
Kuršiai išnyko XVI-XVII a. Šiaurinė jų dalis sulatvėjo, pietinė – sužemaitėjo. Senųjų kuršių nederėtų painioti su Kuršių Nerijoje gyvenusiais kuršininkais, iš kurių mūsų laikais liko tik vienas kitas. Šie iš tikrųjų buvo jau ne kuršiai, o latviai, atsikėlę į neriją iš Pietų Kuršo (Nycos, Bartos, Priekulės, Gramzdos) vėlesniais laikais. Kuršiai jie buvo tik geografine, bet ne etnine prasme.
[taisyti] Nuorodos
| Latvijos regionai |
