Rusnė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės – Rusnė (reikšmės).

Rusnė

Rusnė

Koordinatės

55°17'50″ š. pl.
21°22'40″ r. ilg.

Savivaldybė

Šilutės rajonas

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)
Vardininkas:	Rùsnė
Kilmininkas:	Rùsnės
Naudininkas:	Rùsnei
Galininkas:	Rùsnę
Įnagininkas:	Rusnè
Vietininkas:	Rùsnėje

Rusnė (vok. Ruß) – miestelis Šilutės rajono pietvakariuose, Rusnės saloje, Nemuno deltos RP; seniūnijos centras. Miestelis įsikūręs saloje – Nemuno deltoje, tarp Atmatos ir Skirvytės upių (per vidurį – Pakalnės upelis). Miestelis pasiekiamas moderniu tiltu per Atmatą. Kitas Skirvytės krantas priklauso Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai.

Rusnės prieplauka

Nemuno, Skirvytės ir Atmatos upių santaka

Yra Rusnės pagrindinė mokykla ir Rusnės specialioji mokykla, paštas (LT-99047). Rusnėje gausu architektūros ir technikos paminklų: senieji žvejų kaimai, žvejo laukininko etnografinė sodyba–muziejus, evangelikų liuteronų bažnyčia, katalikų koplyčia. Yra dviračių takas (įrengtas 2005 m.), apžvalgos bokštelis ir aikštelės. Antrą birželio sekmadienį Rusnėje vyksta bienalė „Išbėg, išbėg iš Rusnės kiemelio“. Istorijos paminklas – Rusnės pilkapis

[taisyti] Istorija

Istoriniai šaltiniai mini, kad 1365 m. Kryžiuočių ordino magistras leido klaipėdiečiams Rusnės saloje ganyti gyvulius, šienauti, laisvai kuro ir statybos reikalams pasirinkti ir kirsti mišką. XIV a. pabaigoje minimos ir pirmosios gyvenvietės – Vorusnė ir Rusnė.

1419 m. pastatyta pirmoji Rusnės bažnyčia, 1448 m. įsteigta smuklė. Nuo 1498 m. Rusnės žvejai naudojosi laisvos žvejybos teise (atnaujinta 1617 m.). 1583 m. įsteigta parapinė mokykla.

Po Šiaurės karo 1709-1711 m. dėl epidemijų labai sumažėjo žmonių Klaipėdos krašte. Į Klaipėdą buvo atkeltos 233 šeimos, kurių dalis įsikūrė ir Rusnėje. 1809-1827 m. pastatyta Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia Bokštas iki laikrodžio sumūrytas 1827 m. 1838 m. sienos sutvirtintos kontraforsais.

XIX a. antroje pusėje Rusnėje veikė keli knygynai, bibliotekos. 1897-1904 m. Rusnėje buvo Alberto Butkeraičio spaustuvė, knygrišykla ir knygynėlis. 1911-1918 m. dirbo brolių Adolfo ir Jurgio Vebelių spaustuvė, knygrišykla, knygų ir kanceliarinių prekių krautuvė, knygynėlis.

1923-1939 m. Rusnė buvo valsčiaus ir parapijos centras. Veikė žuvies perdirbimo, miško apdirbimo įmonės, muitinė, pasienio policijos punktas, Šilutės valsčiaus teismo skyrius, trijų komplektų liaudies mokykla, dirbo gydytojas, dantistė, 5 restoranai, 14 krautuvių. Vyko turgus.

1946 m. Rusnėje įsteigta pradinė mokykla (kurį laiką pamokos vyko rusų ir lietuvių kalbomis, vėliau – lietuvių), kuri nuo 1950 m. – septynmetė, nuo 1955 m. – auganti vidurinė. 1946 m. įkurta žuvų apdirbimo įmonė ir Telmano vardo žvejų artelė, kuri 1958 m. perorganizuota į Rusnės žuvininkystės ūkį. 1946 m. atidaryta biblioteka, 1948 m. – kultūros namai.

1946 m. Rusnei suteiktos miesto teisės. 1949 m. prie Rusnės prijungtas Skirvytėlės kaimas, kuris tapo Skirvytėlės gatve (nuo 1953 m. – Žvejų gatvė). 1952 m. Rusnėje įsteigta kurčiųjų ir nebylių mokykla – internatas, kuri 1961 m. reorganizuota į Rusnės pagalbinę mokyklą – internatą (1991 m. pakeistas pavadinimas – specialioji internatinė mokykla). Nuo 1955 m. įsteigta vaistinė, vaikų darželis, 1957 m. – ligoninė. 1961 m. pradėjo veikti žuvivaisos įmonė, nuo 1962 m. – ichtiologinė stotis.

1967 m. prie Rusnės miesto teritorijos prijungta visa Rusnės sala. 1974 m. atstatytas tiltas per Atmatą (332 m ilgio, 15 m aukščio, prieš tai keldavo keltas). Rusnės seniūnijos teritorijos apsaugojimui nuo potvynių buvo įrengta polderių ir vandens kėlimo stočių sistema, pastatyti pylimai, upių krantai sutvirtinti gelžbetoninėmis plokštėmis. Nutiesti keliai, pastatyti gelžbetoniniai tiltai. Numelioravus dirvas, rusniškiai tapo garsūs ne tik rūkyta žuvimi, bet ir ankstyvosiomis bulvėmis.

1988 m. Rusnėje buvo žvejybos uostas su laivų remonto įmone, žuvų apdirbimo įmonė, ichtiologinė laboratorija, meteorologinė stotis, MSV aikštelė, Šilutės raj. ligoninės skyrius (35 lovos), vaistinė, vidurinė mokykla, pagalbinė internatinė mokykla, du vaikų lopšeliai – darželiai, 3 žolės miltų agregatai, 5 vandens siurblinės, žuvininkystės ūkis. 1990 m. Rusnės žuvininkystės ūkis turėjo 4573 ha žemės, 1966 galvijus, 20 tūkst. ančių, 111,8 ha tvenkinių žuvų auginimui; žvejojo Baltijos jūroje, Kuršių mariose, Nemune. 1992 m. jo pagrindu susikūrė 7 žemės bendrovės, kurios vėliau buvo privatizuotos ir iki šių dienų bedirba tik dvi. Žvejyba verčiasi per 80 smulkių įmonių.

1993 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr.I-48, įsteigta Rusnės apylinkė, Rusnės miestui palikta jo centrinė gyvenvietė. 1997 m. sausio 30 d. nutarimu nr. 70 Vyriausybė nutarė pakeisti Rusnės miesto statusą ir vadinti šią gyvenamąją vietovę Rusnės miesteliu. 2005 m. liepos 1 d. Prezidento dekretu patvirtintas miestelio herbas.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Rusnės sala ir Nemunas iš aukščiau. Skirvytės ir Atmatos upės

Gyvenvietės pavadinimas susidarė nuo Rusnės upės (Nemuno atšaka nuo Gilijos iki Atmatos).

Kalbininkas Vilius Kalvaitis (1848–1914) vietovardį rašė Rusnis, vokiečiai – Ruß.

[taisyti] Žymūs žmonės

Rusnėje gimė Klaipėdos krašto politinis veikėjas Augustas Baldžius, mikrobiologas, filosofijos m. daktaras Juozas Ambrozaitis, muzikologas Kazys Jasinskas, tautodailininkė Idalija Žukauskaitė – Ragelienė, vokiečių rašytoja Š. Kaizer, Skirvytėje – tautosakos ir dainų pateikėjas Adomas Goberis,taip pat vokiečių vargonininkas ir pianistas Gerhard Gregor ir kt.

Rusnėje gyveno ar tebegyvena lietuvių raštijos darbuotojai, kunigai Mykolas Gaidys, Lozorius Zengštokas, Jonas Jokūbas Šperberis, poetė bibliotekininkė Birutė Gaigalienė, poetas bibliotekininkas Juozas Kinderis, poetė, pedagogė Aldona Kazlauskienė, biologas, mokslininkas Kazys Gaigalas, agrarinių mokslų daktaras, žvejo etnografinės sodybos – muziejaus įkūrėjas Kazimieras Banys, tautodailininkas Egontas Pėteraitis ir daugelis kitų nuostabių žmonių.