Konstitucija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Konstitucija – pagrindinis įstatymas, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises bei nustatantis valdžios šakų tarpusavio santykius ir ryšius. Terminas kilęs iš lotyniško žodžio constitutio, reiškiančio bet kokį ypač svarbų įstatymą.
Konstituciją gali turėti regionas, valstybė ar valstybių sąjunga, taip pat prekybos organizacijos, politinės partijos, įmonės.
Turinys |
[taisyti] Formos
Konstitucijų būna rašytinių ir nerašytinių:
- rašytinė konstitucija būna arba vienas aktas, arba kelių konstitucinių įstatymų visuma.
- nerašytinė susideda iš daugelio įstatymų, konstitucinių papročių, precedentų.
[taisyti] Istorija
Pirmoji rašytinė konstitucija buvo parašyta Amerikoje – JAV konstitucija (1787 m.). Pirmoji rašytinė konstitucija Europoje buvo priimta Abiejų Tautų Respublikoje 1791 gegužės 3 (Gegužės 3 Konstitucija). Trečioji konstitucija pasaulyje buvo priimta Prancūzijoje 1791 m. rugsėjo 13.
[taisyti] Lietuvos konstitucijos
Lietuvoje galiojo šios, laikinos, konstitucijos:
- 1918 – įstatymų leidžiamoji valdžia priklausė valstybės tarybai, įstatymų vykdomoji valdžia – prezidiumui;
- 1919 – laikinoji 1919 metų Konstitucija;
- 1920 – įstatymų leidžiamoji valdžia priklausė Steigiamajam Seimui, įstatymų vykdomoji valdžia – Prezidentui ir ministrams. Steigiamajam Seimui taip buvo leista rinkti Prezidentą.
Lietuvoje galiojo šios, pastovios, konstitucijos:
- 1922 – įstatymų leidžiamoji valdžia priklausė Seimui, įstatymų vykdomoji valdžia – Prezidentui ir ministrams. Steigiamajam Seimui buvo leista rinkti Prezidentą. Seimas ir Prezidentas buvo renkami 3 metams. Lietuva – demokratinė respublika, minima valstybinė atributika, valstybinė kalba – lietuvių;
- 1928 – Prezidentą rinko patikimi asmenys 7 metams;
- 1938 – buvo įtvirtinta prezidento institucija. Prezidentas renkamas 7 metams. Prezidentas niekam neprivalo atsiskaityti už savo galios veiksmus.
Šiuo metu galiojanti konstitucija priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume.
[taisyti] Konstituciniai teismai
Paprastai valstybėse konstituciją gina tam tikra įstaiga, vadinama skirtingai, dažnai (ir Lietuvoje) – Konstitucinis teismas. Dažniausiai konstitucinis teismas yra ankščiausias teisingumo organas, jo sprendimai yra galutiniai ir neapskundžiami. Jis užtikrina konstitucionalizmo kontrolę – t.y kad visi kiti teisės aktai atitiktų Konstitucijoje esantiems principams ir normoms.
