Drūkšiai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kitos reikšmės – Drūkšiai (reikšmės).
| Drūkšiai | |
|---|---|
| Vieta | Šiaurės rytų Lietuva, Baltarusija |
| Plotas | 44,79 km² |
| Kranto linijos ilgis | 60,5 km |
| Kilmė | Ledyninis |
| Vidutinis gylis | 7.6 m |
| Didžiausias gylis | 33,3 m |
| Tūris | 0,370 km³ |
Drūkšiai (brus. Дрысвяты, rus. Дрисвяты) – didžiausias ežeras Lietuvoje (4479 ha), esantis Zarasų rajono savivaldybėje.
Šalia ežero pastatyta vienintelė atominė elektrinė Baltijos šalyse – Ignalinos atominė jėgainė. Ežero vanduo naudojamas elektrinės agregatams atvėsinti. Dėl padidėjusios ežero vandens temperatūros didelė ežero dalis neužšąla net šalčiausiomis žiemomis. Per metus iš Drūkšių ežero vidutiniškai išgaruoja 600 mm vandens. Po Ignalinos AE paleidimo ežere stebimas 2-3° C vandens temperatūros padidėjimas.
Dėl ežero didumo jame dažnai susidaro didelės bangos, rūkas. Dėl šių priežasčių ežere griežtai nerekomenduojama plaukti toli nuo kranto mažomis ir neparuoštomis plaukiojimo priemonėmis.
Ežeras yra Lietuvos – Baltarusijos pasienyje. Nedidelė dalis ežero priklauso Baltarusijai. Kadangi ežeras yra pasienio ruože, norint žvejoti ar šiaip jame plaukioti reikia užsiregistruoti pasienio tarnyboje. Manoma, kad dėl pakilusios vandens temperatūros ežere greičiau auga žuvys.
Dėl šalia esančios atominės elektrinės ežero vanduo nuolat tikrinamas siekiant nustatyti, ar nepadidėjęs radiacijos kiekis ežere. Nuo pat pirmųjų matavimų niekada nebuvo užfiksuotas radiacijos padidėjimas, jis niekada nebuvo viršijęs natūralaus gamtos skleidžiamo kiekio.
[taisyti] Istorija
Drūkšių ežeras pirmą kartą pavaizduotas 1570 m. sudarytame G. Merkatoriaus žemėlapyje. Iki 1997 m. pasirašytos Lietuvos – Baltarusijos sutarties Lietuvai priklausė 99,4 proc. ežero, o Baltarusijai tik 253 ha ežero ploto. Po sutarties pasirašymo jai atiteko apie 700 ha Drūkšių ežero. Ežeras turi 5 salas, 3 didelius pusiasalius, 11 intakų ir 2 ištakus. Daugiausia žinių išliko apie didžiausią 21 ha ploto Pilies salą rytinėje ežero dalyje: dar XI a. pradžioje Polocko kunigaikštis Brečislavas joje pastatė pilį ir įkūrė gyvenvietę. Salą su krantu sujungė dviem tiltais. Tai buvo viena iš nedaugelio Lietuvos pilių, kaip Trakų ir Platelių, pastatytų ežerų salose. 1514 m. Žygimantas Senasis saloje pastatė medinę bažnyčią. Kadangi pro Drūkšius ėjo kelias, jungęs Vilnių su Livonija ir Rusija, Drūkšių pilis turėjo nemažai reikšmės ginant kraštą nuo Livonijos ordino puolimų. Pilis ir gyvenvietė sudegė per 1655 m. švedų antpuolį. Legenda pasakoja, kad švedai norėjo išsivežti bažnyčios varpą, tačiau jis Drūkšių ežere nuskendo ir netikėtai, neva, atsirado Gaidės bažnyčios varpinėje. Salos gyventojai išsikėlė į krantą ir įkūrė Drūkšių (Drisviatų) miestelį. Dar 1772 m. rašytiniai šaltiniai nurodo, kad saloje dar buvo likę trijų bokštų ir sienų likučiai.
[taisyti] Nuorodos
- Informacija apie Drūkšių ežerą (anglų k.)
- Drūkšių pilies liekanos [1]
