Klimatas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
Klimatas - apibrėžtame regione vyraujantys orai. Ši sąvoka kilusi iš graikų žodžio κλίμα, ir vartojama ilgesnio laiko periodo orų apibendrinimui. Vietovės klimatas dar gali būti apibūdinamas kaip jai būdingų meteorologinių reiškinių ir rodiklių visuma arba kaip orų "vidurkis". Klimatą, jo kaitą ir priežastis tyrinėja klimatologija.
[taisyti] Klimato klasifikacija
Senovės Graikijoje klimato sąvoka buvo naudojama pasaulio suskirstymui į klimato zonas ne tik pagal panašius orus, bet ir pagal atstumą nuo pusiaujo (platumas). Dabartiniai skirstymai naudoja klimato regionus, ypač remiantis temperatūros ir kritulių duomenimis, nes skirstymas vien pagal platumas neatsižvelgia į skirtingų reljefo formų (kalnų, kalnų grandinių, didelių ežerų, jūrų ir upių) įtaką klimatui.
Šiuo metu naudojamos klimato klasifikacijos nežymiai skiriasi, tačiau dauguma remiasi Köppen klimato klasifikacijos principu.
Paprastai klasifikuojama pagal šiuos kriterijus:
- Pagal platumas (smulkiau žr.Klimato juostos):
- Atogrąžų (tropinis) klimatas: karštas, be žymių oro temperatūros skirtumų tarp metų laikų; pusiaujo regionuose;
- Vidutinių platumų: vidutinės temperatūros, tradiciniai keturi metų laikai (pavasaris, vasara, ruduo, žiema);
- Poliarinis klimatas: šaltas, ilgos žiemos, ryškus sezoniškumas;
- Pagal temperatūrą ir kritulių kiekį bei periodiškumą;
- Regionai taip pat skirstomi priklausomai nuo to, ar klimatas žemyninis (ryškus kontrastas tarp žiemos ir vasaros), ar jūrinis (dėl vandenynų temperatūra švelnesnė, tačiau būdingi drėgnesni orai nei žemyniniame).
Keturi metų laikai kaip sezonai (daugiausiai pagal temperatūras) traktuojami tik vidutinėse platumose, kituose regionuose sezonai skirstomi pagal kritulius į sausąjį ir drėgnajį.
[taisyti] Vietovės klimatą apibrėžiantys veiksniai
Klimatą sąlygojančių faktorių gali būti labai daug ir jų tarpusavio sąveika sudėtinga, todėl didesnių regionų ar globalinį klimatą yra sunku prognozuoti tiksliai. Prie pastovesnių priskiriami šie veiksniai:
- Platuma apsprendžia vietovės paviršiui tenkančio Saulės spinduliavimo stiprumą, kas įtakoja temperatūros pokyčius ir atmosferos cirkuliaciją. Daugiausiai energijos iš saulės gauna pusiaujo regionai, kur spindulių ir žemės paviršiaus sudaromas kampas didžiausias (spinduliai nueina trumpiausią kelią), todėl spindulių koncentracija ploto vienetui didesnė nei tolstant nuo pusiaujo link ašigalių.
- Aukštis virš jūros lygio
- Sausumos ir vandens plotų santykis. Dėl didelės vandens slaptosios šilumos ir greitesnio šilumos pasiskirstymo, vanduo į temperatūrų pokyčius reaguoja lėčiau nei sausuma, todėl vietovėse, kur vandens telkinių daugiau, būdinga silpnesnė, lėtesnė temperatūrų kaita.
- Buvimas netoli vandenynų ir/ar kalnų
Kiti veiksniai yra labiau kintantys:
- Termohalinė cirkuliacija (THC), kuri perneša šilumos energiją tarp pusiaujo ir ašigalių;
- Kitos vandenynų srovės, atliekančios tą patį regioniniu mastu;
- Augalija - įtakoja saulės šilumos sugėrimą, vandens sulaikymą (intercepcija) bei lietaus charakteristikas vietiniu mastu;
- Šiltnamio dujų kiekio atmosferoje pokyčiai - įtakoja saulės energijos sulaikymą, kas gali sukelti visuotinį atšilimą arba apledėjimą;
[taisyti] Klimato rodikliai
Klimato rodikliai naudojami statistikai, tyrimams, siekiant suprasti bei modeliuoti klimatą. Paprastai mokslininkai derina paprastumo ir užbaigtumo principus; rodiklis dažniausiai parodo konkretaus klimato elemento būklę konkrečiu laiku; rodiklių sugrupavimas padeda nustatyti klimato požymius, pokyčius, priežastis ir tendencijas.
