Jungtinės Amerikos Valstijos
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
Šis straipsnis – šio mėnesio šalies objektas. Prašome kiek įmanoma prisidėti prie straipsnio tobulinimo. |
Jungtinės Amerikos Valstijos (Jungtinės Valstijos, JAV, kartais klaidingai vadinama tiesiog Amerika) – valstybė Šiaurės Amerikoje. JAV driekiasi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno, bei ribojasi su Kanada (šiaurėje) ir Meksika (pietuose). Nuo 1959 m. iki šiol, JAV turi 50 valstijų. JAV priklauso ir teritorijos Karibų jūroje (Puerto Rikas) bei Ramiajame vandenyne (Midvėjaus salos, Guamas).
|
|||||
 |
|||||
| Valstybinė kalba | nenustatyta (tik kai kuriose valstijose) Faktiškai – anglų kalba |
||||
| Sostinė | Vašingtonas | ||||
| Didžiausias miestas | Niujorkas | ||||
| Valstybės vadovai | Džordžas V. Bušas
Prezidentas
|
||||
| Plotas - Iš viso - % vandens |
9 826 630 km² (3) 4,875% |
||||
| Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
298 444 215 (3) 30,37 žm./km² (140) |
||||
| BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 (progn.) 12 980,00 mlrd. $ (1) 43 500 $ (6) |
||||
| Valiuta | Jungtinių Valstijų doleris (USD) | ||||
| Laiko juosta - Vasaros laikas |
nuo UTC-5 iki UTC-11 taikoma ne visur |
||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta |
nuo Jungtinės Karalystės 1776 liepos 4 1783 rugsėjo 3 |
||||
| Valstybinis himnas | JAV himnas | ||||
| Interneto kodas | .US .UM .EDU .GOV .MIL | ||||
| Šalies tel. kodas | 1 | ||||
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis: JAV istorija
1607 m. Šiaurės Amerikoje įkurta pirmoji anglų kolonija - Džeimstaunas Virdžinijoje. 1626 m. olandai įkūrė Naująjį Amsterdamą, vėliau tapusį Niujorku.
Anglija savo kolonijas laikė visų pirma eksporto rinka ir žaliavų šaltiniu, dėl to buvo taikomi įvairūs apribojimai, pvz., draudžiama statyti manufaktūras. Tai kėlė kolonistų nepasitenkinimą. Anglijos karai su Prancūzija ir indėnais pareikalavo dar padidinti mokesčius. Kolonistai reikalavo, kad nebūtų įvedami mokesčiai, jei jie nėra atstovaujami parlamente. Pradėtas anglų prekių boikotas. Šie veiksmai pamažu artino Anglijos kolonijas prie revoliucijos.
Prasidėjus Amerikos revoliucijai 1776 m. pirmosios trylika kolonijų paskelbė nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos. Jos sudarė Jungtines Valstijas ir tapo pirmąja pasaulyje modernia atstovaujamąja demokratija. Faktiškai nepriklausomos Jungtinės Valstijos tapo po to, kai laimėjo Nepriklausomybės karą (1775-1783). Pirmoji JAV politinė struktūra buvo konfederacija pagal 1781 m. ratifikuotus Konfederacijos aktus. Po ilgų debatų buvo priimta Konstitucija (1787 m.), kuri numatė labiau centralizuotą valstybės formą.
XIX a. prie pirmųjų trylikos valstijų prisidėjo daug naujų, nes JAV plėtėsi per Šiaurės Amerikos žemyną bei įgijo užjūrio teritorijų. 1819 m. buvo nupirkta Florida. 1846–1848 m. karo su Meksika metu JAV užėmė pusę šios valstybės ploto ir prisijungė ją iš pradžių kaip teritorijas, o vėliau kaip valstijas. 1867 m. JAV iš Rusijos nusipirko Aliaską.
Per XIX a. JAV tapo pramonine valstybe. Svarbų pėdsaką šalies istorijoje paliko 1861- 1865 metų pilietinis karas, kurį laimėjus šiaurinėms valstijoms šalyje buvo panaikinta vergija, bei Didžioji Depresija (1929-1939 m.). JAV dalyvavo keletoje stambių karų pradedant 1812 m. karu prieš Britaniją ir baigiant dalyvavimu kartu su sąjungininkais Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose. Šaltojo karo metu JAV kariavo Korėjoje ir Vietname.
Po Tarybų Sąjungos žlugimo 1991 m., Jungtinės Valstijos tapo pagrindine pasaulio ekonomine ir karine jėga.
[taisyti] Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: JAV politinė sistema
Jungtinės Amerikos Valstijos sudarytos iš 50 valstijų, turinčių ribotą autonomiją, nes federaciniai įstatymai turi pirmenybę prieš valstijų įstatymus. Valstijos atskirai sprendžia vidinius reikalus – susijusius su nuosavybe, susisiekimu, verslu, valstijos baudžiamuoju kodeksu, darbo sąlygomis. Kolumbijos apygarda yra valdoma JAV Kongreso ir turi ribotą autonomiją.
Atskirų valstijų konstitucijos skiriasi detalėmis, tačiau bendri principai didžiąja dalimi sutampa su federacinėje konstitucijoje nustatytais principais, įskaitant žmogaus teisių išvardinimą ir vyriausybės organizavimo tvarkos nustatymą. Tokius klausimus kaip verslo valdymas, bankininkystė, viešosios paslaugos ir labdaros organizacijos, valstijų konstitucijos aprašo detaliau ir tikslaiu nei federacinė konstitucija. Pastaraisiais metais federacinė vyriausybė prisiėmė didesnę atsakomybę sprendžiant sveikatos apsaugos, švietimo, socialinio aprūpinimo, transporto, gyvenamojo būsto ir miestų planavimo klausimus.
Jungtinių Valstijų sostinė yra Vašingtonas, kuriame yra JAV Kongresas – JAV įstatymų leidžiamoji valdžia.
Federalinė valdžia susideda iš vykdomosios valdžios (atsakingas Prezidentas), įstatymų leidžiamosios valdžios (Kongresas) ir teisminės valdžios (Aukščiausiasis teismas). Prezidentą ketverių metų kadencijai renka rinkikai, kurie tiesiogiai yra renkami valstijose ir Kolumbijos apygardoje. Kongreso nariai renkami dvejų metų kadencijai į Atstovų rūmus ir šešerių metų kadencijai į Senatą. Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria prezidentas su Senato pritarimu iki gyvos galvos.
Toks valdžios padalinimas į tris šakas būdingas ir valstijoms. Valstijas valdo gubernatoriai, renkami tiesiogiai.
Tiek federalinėje, tiek ir valstijų valdžioje dominuoja dvi partijos – Respublikonai ir Demokratai. JAV respublikonų partija tradiciškai priskiriama centro dešinei, o demokratų partija centro kairei. Mažesnių partijų ar nepriklausomi kandidatai išrenkami labai retai, dažniausiai tik į vietinius ir valstijų valdžios organus.
Politinės partijos Jungtinėse Valstijose neturi formalių „lyderių“ kaip daugelyje kitų šalių, nors egzistuoja sudėtingos hierarchijos, besiremiančios įvairiais vykdomaisiais komitetais.
Dvi pagrindinės partijos siekia rėmėjų iš įvairių socioekonominių klasių, kurios sudaro JAV multietninę visuomenę. Respublikonai didžiausią finansinę paramą gauna iš verslo grupių, krikščionių religinių organizacijų, kaimo gyventojų, o demokratai daugiausia paramos sulaukia iš profsąjungų ir etninių mažumų. Finansinė parama yra labai svarbi, nes federaliniai rinkimai JAV laikomi vienais iš brangiausių pasaulyje. Todėl partijų gaunama parama vėliau turi didelę įtaką priimant politinius sprendimus.
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Pagrindinis straipsnis: JAV valstijos
Po JAV Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo trylika buvusių kolonijų tapo valstybėmis (valstijomis) pagal tuometinių Europos valstybių pavyzdį. Vėliau valstijų skaičius augo JAV plečiantis į vakarus, federacinei vyriausybei užkariaujant ir perkant naujas žemes bei esamoms valstijoms skylant. Šiuo metu JAV sudaro 50 valstijų. Valstijos paprastai skirstomos į mažesnius administracinius vienetus.
Jungtinėms Valstijoms taip pat priklauso kitos teritorijos, apygardos ir valdos, tarp jų Kolumbijos federacinė apygarda, kurioje yra sostinė bei užjūrio teritorijos, iš kurių svarbiausios yra Puerto Rikas, Amerikos Samoa, Guamas, Marianos šiaurinės salos ir JAV Mergelės salos. JAV turi karinę jūrų bazę okupuotoje Gvantanamo įlankos teritorijoje Kuboje (nuo 1898 m.). Šią teritoriją JAV laiko nuomojama, nors Kubos vyriausybė JAV teises į šią teritoriją ginčyja.
JAV valstijos (skliaustuose sostinė bei JAV pašto sistemoje naudojamas žymėjimas):
[taisyti] Regionai
Jungtinės Valstijos yra skirstomos į 9 regionus:
- Kalnų (Mountains) – Aidahas, Arizona, Juta, Koloradas, Montana, Naujoji Meksika, Nevada, Vajomingas;
- Naujosios Anglijos (New England) – Konektikutas, Masačusetsas, Meinas, Naujasis Hampšyras, Rod Ailandas, Vermontas;
- Pietryčių (Southeast) – Alabama, Kentukis, Misisipė, Tenesis;
- Pietų Atlanto (South Atlantic) – Delaveras, Džordžija, Florida, Kolumbijos apygarda, Merilandas, Pietų Karolina, Šiaurės Karolina, Vakarų Virdžinija, Virdžinija;
- Pietvakarių (Southwest) – Arkanzasas, Luiziana, Oklahoma, Teksasas;
- Ramiojo vandenyno (Pacific) – Aliaska, Havajai, Kalifornija, Oregonas, Vašingtonas;
- Šiaurės rytų (Northeast) – Ilinojus, Indiana, Mičiganas, Ohajas, Viskonsinas;
- Šiaurės vakarų (Northwest) – Ajova, Kanzasas, Minesota, Misūris, Nebraska, Pietų Dakota, Šiaurės Dakota;
- Vidurio Atlanto (Middle Atlantic) – Niujorkas, Naujasis Džersis, Pensilvanija.
[taisyti] Geografija
Pagrindinis straipsnis: JAV geografija
JAV yra viena didžiausių pasaulio valstybių (trečia pagal plotą), taigi ir šalies kraštovaizdis labai skirtingas – nuo vidutinio klimato miškų rytinėje pakrantėje, mangrovių miškų Floridoje iki Didžiųjų lygumų centrinėje dalyje, Uolėtųjų kalnų į vakarus nuo lygumų, dykumų ir vidutinio klimato pakrantės zonos kalnų vakaruose bei drėgnųjų miškų Ramiojo vandenyno pakrantėje. Didžiausi gėlo vandens telkiniai yra šalies rytinėje dalyje, besiribojančioje su Kanada. Tai Didžiųjų ežerų sistemą sudarantys, vienas su kitu susijungę penki ežerai – Aukštutinis, Mičiganas, Huronas, Eris ir Ontarijas.
Klimatas kaip ir kraštovaizdis kinta nuo tundros Aliaskoje iki subtropinio klimato Floridoje. Didelėje šalies dalyje vyrauja žemyninis klimatas su karštomis vasaromis ir šaltomis žiemomis. Daliai Kalifornijos būdingas Viduržemio jūros klimatas.
Šalį galima skaidyti į tris skirtingas dalis: kontinentinę (48 valstijos), Aliaską, kuri ribojasi tik su Kanada ir Havajų salyną centriniame Ramiajame vandenyne.
Aukščiausias taškas – McKinley kalnas, Aliaskoje (6 194 m).
[taisyti] Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: JAV ekonomika
JAV ekonomika remiasi kapitalistiniu modeliu su valstybės reguliavimu tam tikrose ūkio šakose. Atsitraukimą nuo grynosios laisvos rinkos ekonomikos principų rodo ir socialinės programos (pvz., Medicare, Medicaid ir pan.). Nepaisant socialinės apsaugos stiprėjimo, kuris JAV būdingas nuo XIX a. pabaigos, socialinė apsauga JAV yra žymiai mažiau išvystyta nei kitose Vakarų šalyse.
Jungtinių valstijų ekonomikai būdingas nuolatinis augimas, žemas nedarbo lygis, nežymi infliacija, didelis prekybos deficitas ir spartus pažangiųjų technologijų vystymas.
JAV akcijų biržos stebimos kaip pasaulio ekonomikos rodiklis, JAV doleris yra plačiai naudojama pasaulyje valiuta. Kai kurios šalys su JAV doleriu yra susiejusios savo nacionalines valiutas, ar net naudoja dolerį kaip nacionalinės valiutos pakaitalą.
Šalis turtinga mineraliniais ištekliais, čia gausios aukso, naftos, anglies, urano atsargos. JAV užima pirmaujančias pozicijas kukurūzų, kviečių, cukraus, tabako gamyboje. Pramonės įmonėse gaminami automobiliai, lėktuvai, elektronika. Didžiausia ekonomikos šaka yra paslaugos, kuriose dirba 3/4 JAV gyventojų.
Didžiausias prekybos partneris – Kanada. Kiti svarbūs prekybos partneriai: Meksika, Europos Sąjunga, Azijos pramoninės valstybės, Japonija, Indija, Pietų Korėja. Svarbūs prekybiniai santykiai ir su Kinija.
JAV yra trečia pasaulyje pagal apsilankančių turistų skaičių (41,8 mln. per metus), ją lenkia tik Prancūzija (77 mln.) ir Ispanija (51,7 mln.).
[taisyti] Gyventojai
Pagrindinis straipsnis: JAV gyventojai
Didžioji dalis iš 300 milijonų JAV gyventojų kilę iš imigrantų, atvykusių iš Europos. Tai imigrantai iš Vokietijos, Anglijos, Škotijos, Nyderlandų, Airijos, Italijos, taip pat ir iš Skandinaviškų ar Slaviškų šalių. Kiti imigrantai atvyko iš rytų bei pietų Europos bei prancūziškosios Kanados dalies. Nors tiesiai iš Ispanijos atvykėlių nebuvo daug, ispanų palikuonys atsikėlę iš Meksikos ir Centrinės Amerikos sudaro didžiausią šalies mažumą (apie 13,4%).
Apie 12,9% gyventojų yra afro-amerikiečiai, dauguma jų yra kilę iš vergų, atvežtų į šalį XVII-XVIII amžiuose.
Apie 3,6% gyventojų sudaro imigrantų iš Azijos palikuonys, kurių dauguma yra vakariniame krante. Amerikos čiabuviai (Amerikos indėnai ir kiti), sudaro mažiau nei vieną procentą gyventojų.
[taisyti] Religija
2004 m. pagrindinės religijos JAV buvo: protestantizmas (52% gyventojų), katalikybė (24%), mormonizmas (2%), judaizmas (1%), islamas (1%), taip pat nuo 0,3 iki 0,5% kiekvienos iš šių religijų – budistų, induistų. 10% gyventojų nepriskiria savęs jokiai religijai, nuo 0,3 iki 0,5% laiko save ateistais ir agnostikais. Didžiausia bažnyčia yra Romos Katalikų bažnyčia, po kurios eina Pietų Baptistų Konventas ir Mormonų bažnyčia.
[taisyti] Kultūra
Pagrindinis straipsnis: JAV kultūra
JAV kultūra turi labai didelę įtaką visam pasauliui. JAV muziką klauso visame pasaulyje, čia gimė bliuzas, džiazas, nemažai kitų muzikos žanrų. Holivudo filmus ar amerikietiškus televizijos serialus galima pamatyti beveik bet kurioje pasaulio vietoje.
[taisyti] Kita Informacija
- JAV ryšiai
- JAV transportas
- JAV karinės pajėgos
- JAV tarptautiniai santykiai
- JAV šventės
- JAV prezidentai
[taisyti] Nuorodos
JAV | Kanada | Meksika
Kiti politiniai vienetai: Bermudų salos | Grenlandija | Sen Pjeras ir Mikelonas
Belizas | Gvatemala | Hondūras | Nikaragva | Kosta Rika | Panama | Salvadoras
Antigva ir Barbuda | Bahamos | Barbadosas | Dominika | Dominikos Respublika | Grenada | Haitis | Kuba | Jamaika | Sent Kitsas ir Nevis | Sent Lusija | Sent Vinsentas ir Grenadinai | Trinidadas ir Tobagas
Kiti politiniai vienetai: Angilija | Aruba | Britanijos Virdžinijos salos | Gvadalupė | JAV Virdžinijos salos | Kaimanų salos | Martinika | Montseratas | Nyderlandų Antilai | Puerto Rikas | Terkso ir Kaikoso salos
Argentina | Bolivija | Brazilija | Čilė | Ekvadoras | Gajana | Kolumbija | Paragvajus | Peru | Surinamas | Urugvajus | Venesuela
Kiti politiniai vienetai: Falklando salos | Prancūzų Gviana
