Uranas (chemija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Uranas yra cheminis periodinės lentelės elementas, žymimas simboliu U ir turintis atominį skaičių 92. Uranas priskiriamas aktinoidams.

Grynas uranas yra sidabriškai baltas, silpnai radioaktyvus metalas, truputį minkštesnis už plieną. Jis yra labai tankus ir sunkus, 65% tankesnis už šviną.

Pasaulinės urano atsargos sudaro apie 3 – 5 mln tonų. Žemės plutoje urano yra 2,3 ppm, įvairiose geografinėse vietovėse ir įvairaus geologinio amžiaus. Pagrindinė rūda iš kurios išgaunamas uranas - uraninitas, tipiškas urano kiekis iki 0,1%; didžiausios koncentracijos rūdos didele dalimi jau išeksploatuotos. Pasaulinė metinė urano gamyba 20-30 000 tonų.

[taisyti] Izotopai ir panaudojimas

Natūralioje aplinkoje aptinkami trys urano izotopai: U-238 (99,275%, skilimo pusperiodis 4,468 milijardo metų) ir U-235 (0,72%, skilimo pusperiodis 703,8 milijono metų), U-234 (0,0055%).

Urano izotopas U-235 yra naudojamas branduolinėse reakcijose – atominiuose reaktoriuose ir branduoliniuose ginkluose. Jis yra randamas labai mažais kiekiais uolienose, dirvožemyje, vandenyje, augaluose ir gyvūnuose. Izotopas U-238 naudojamas Plutonio izotopui Pu-239 gaminti.

Skurdintas uranas (sudarytas beveik vien tik iš U-238 izotopų) yra naudojamas balistiniams šarvams tankuose, iš jo daromos prieštankinių sviedinių šerdys, nes dėl itin didelio tankio jis gerai išsaugo kinetinę energiją. Sodrintas uranas yra naudojamas branduoliniuose reaktoriuose ir branduoliniuose ginkluose.

Ne karinėje srityje uranas daugiausiai naudojamas kaip atominių elektrinių kuras. Branduolinėse elektrinėse naudojamas prisodrintas uranas iki 3-5% U-235 urano. Kanadietiški „Candu“ reaktoriai naudoja neprisodrintą gamtinį uraną.

Taip pat uraną naudoja Ignalinos atominė elektrinė.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Urano elementą 1789 m. atrado vokiečių chemikas Martinas Heinrichas Klaprotas (Klaproth) ir pavadino 1781 m. atrastos Urano planetos vardu.