Jungtinių Valstijų doleris
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jungtinių Valstijų doleris (angl. United States dollar) – oficiali JAV valiuta. Jungtinių Valstijų doleris taip pat yra plačiai naudojamas kaip rezervinė valiuta už JAV ribų. Šiuo metu Jungtinių Valstijų dolerių emisiją kontroliuoja Federalinė Rezervų sistema. Dažniausiai naudojamas Jungtinių Valstijų dolerio simbolis yra perbraukta S raidė ($).
ISO 4217 standartu nustatyta Jungtinių Valstijų dolerio santrumpa yra USD, tačiau Tarptautinis valiutos fondas naudoja ir santrumpą US$. 1995 m. cirkuliacijoje buvo apie 380 milijardų (380 G$) grynųjų JAV dolerių, iki 2005 m. padidėjo iki beveik 760 milijardų (760 G$). Du trečdaliai šios sumos buvo už JAV ribų.
Laisvoje apyvartoje naudojami tokių nominalų banknotai:
- 1 doleris
- 2 doleriai
- 5 doleriai
- 10 dolerių
- 20 dolerių
- 50 dolerių
- 100 dolerių
Turinys |
[taisyti] Istorija
Olandų ir kiti Šiaurės Amerikos kolonizatoriai vietoj vietinės valiutos naudojo talerius. Po JAV nepriklausomybės paskelbimo taleriai buvo išrinkti naudoti vietoje vietinės nacionalinės valiutos, bet buvo nuspęsta juos padaryti nepriklausomus nuo Nyderlandų valiutos rezervo fondo.
Su laiku vietinės valiutos tarimas pasikeitė į doleris. Pirmi doleriai, kaip ir taleriai buvo sidabrinės monetos. Paskui atsirado popierinės asignacijos (banknotai, kupiūros). Jie iš karto buvo atspausdinti žalsvos (nors daugiau pilkos) spalvos.
Popierinių dolerių dizainas kelis kartus keitėsi. Paskutinį kartą XX a. 90 – aisiais metais, kai buvo pakeistas išorinis 100 dolerinių kupiūrų vaizdas.
Anksčiau spausdintos 500, 1 000, 5 000, 10 000 ir 100 000 dolerių nominalų kupiūros, jos daugiausiai buvo naudojamos atsiskaitymams tarp bankų ir nusikalstamo pasaulio grupuočių. 1936 m. buvo sustabdytas jų spausdinimas, o 1969 m. išimti iš apyvartos JAV prezidento Ričardo Niksono įsakymu.
Iki 1900 m. dolerį buvo galima laisvai keisti į auksą ir sidabrą, nuo 1900 iki 1934 m. – tik į auksą (1,67 g. už dolerį). Nuo 1934 iki 1975 m. dolerius pakeisti į auksą galėjo tik kitų valstybių vyriausybės (jo vertė 1934-1972 m. – 0,88865 g. už dolerį, 1972-1975 m. – 0,81853 g. už dolerį). Nuo 1975 m. dolerio vertė nebėra surišta su auksu.
[taisyti] Etimologija
„Doleris“ kilęs iš žodžio „Joahimstaler“, XVI a. monetos, kaldintos prie sidabro šachtos Joahimstale, dabartinėje Čekijos teritorijoje, pavadinimo. „Joahimstal“ reiškia „Joahimo slėnis“. Greitai „Joahimstal“ sutrumpintas iki „talerio“, o danai perdavė šitą žodį kaip „daler“. Anglai išvertė į labiau jiems priimtiną pavadinimą „dollar“.
Žodžiais „taleris“ ir „doleris“ vadintos skirtingų laikų skirtingos monetos. Kolonijinėje Amerikoje taip vadino 8 realų sidabrinę monetą, kuri plačiai buvo naudojama net po XVIII a. revoliucijos. Kai JAV vyriausybė nusprendė 1785 m. įvesti savo valiutą, tai pagrindu tapo doleris. Pirmi doleriai pradėti kaldinti 1794 m. iki tol buvo ispaniškos monetos.
Žodžiai „baksas“ ar „baksai“ kilę iš angliško žodžio „baksinas“ – briedžio kailis. Šitie kailiai buvo viena iš pagrindinių prekių prekiaujant su indėnais. Indėnai atvažiuodavo į baltųjų gyvenvietes mainyti kailius į reikalingus jiems daiktus (šautuvus, šovinius, druską, instrumentus, „ugninį vandenį“ ir t. t.), o baltieji prekiautojai sakydavo kainą briedžio kailiais. Vėliau tas žodis pradėtas naudoti kaip žargoninis dolerio pavadinimas.
Kita žodžio „baksas“ atsiradimo versija - žodis kilęs iš angliško žodžio „sawbuck“ (ožys malkoms pjauti), į kuriuos buvo panašus romėniškas X, pavaizduotas pirmos 100 dolerių kupiūros, išleistos 1861 m., reverse.
Dar viena versija yra ta, kad pavadinimas „baksas“ kilęs nuo dolerio kupiūros reverso spalvos.
Iki 1861 metų JAV faktiškai neturėjo vieningų pinigų. Dauguma stambesnių piniginių operacijų buvo vykdomos per privačius bankus ar „skambią monetą“ (šis terminas apima ir sidabrinius bei auksinius luitus). Trumpalaikes, greitai išperkamąsias obligacijas „Treasury Notes“, leistas JAV vyriausybės 1793-1861 m., pilnateisiais banknotais laikyti negalima. Prasidėjus Pilietiniam karui, abejoms kariaujančioms pusėms prireikė gigantiškų pinigų sumų, teko įvesti vieningą valiutą. 1861 m. liepos 17 d. JAV kongresas priėmė aktą, įpareigojanti vyriausybę išleisti tais laikais astronominę pinigų sumą – 60 milijonų dolerių. Užsakymas buvo duotas Niujorko spausdinimo kompanijai „American Bank Note Co“. Įvertinant, kad liepos 17 d. aktas nurodė išspausdinti tik 5, 10 ir 20 dolerių kupiūras, tik galima įsivaizduoti, kokius didelius kiekius banknotų reikėjo pagaminti.
Spaustuvininkai reikalą sprendė "ūkiškai" - pirmiausia patikrino, kokios spalvos dažų daugiausia sandėliuose ir paaiškėjo, kad daugiausiai yra žalios. Tokiu būdu buvo atspausdinti milijonai banknotų žaliu reversu. Visuomenėje juos tuojau imta vadinti „Grinbekais“ (angl. „Greenbacks“ – „Žalia nugara“), šis pavadinimas prigijo įvairiems amerikietiškos valiutos pavyzdžiams, nepriklausomai nuo jų spalvos. Vėliau ir pati vyriausybė tęsė šitą tradiciją, ilgą laiką spausdino banknotus tik su žalia nugara. Tik 2004 m. 10, 20, ir 50 dolerių kupiūros pradėtos spausdinti kitų spalvų.
[taisyti] Oficiali valiuta kitose valstybėse
Jungtinių Valstijų dolerį, kaip oficialią valiutą naudoja ir kai kurios kitos šalys:
- Britų Mergelės salos;
- Ekvadoras;
- Maršalo salos;
- Mikronezija;
- Palau;
- Panama;
- Rytų Timoras;
- Salvadoras.
