See also ebooksgratis.com: no banners, no cookies, totally FREE.

CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Palau - Vikipedija

Palau

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Beluu er a Belau
Palau vėliava Palau herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Palau žemėlapyje
Valstybinė kalba anglų, palauiečių, japonų
Sostinė Melekeokas
Didžiausias miestas Kororas
Valstybės vadovai Tommy Remengesau
Prezidentas
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
458 km² (178)
nėra duomenų
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
20 579 (189)
44,93 žm./km² (123)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2004 (progn.)
0,12 mlrd. $ (189)
7 600 $ (83)
Valiuta JAV doleris
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC +9
netaikomas
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Portugalijos
1975 lapkričio 28
2002 gegužės 20
Valstybinis himnas Palau himnas
Interneto kodas .pw
Šalies tel. kodas 680

Palau – salų valstybė Ramiajame vandenyne. Sostinė – Melekeokas. Ši šalis yra viena iš jauniausių ir viena iš mažiausių pasaulio valstybių.

Turinys

[taisyti] Istorija

Šalis tik 1994 m. tapo visiškai nepriklausoma. Seniau Palau buvo JAV ir Jungtinių tautų priežiūroje.

Iki Pirmojo pasaulinio karo buvo Vokietijos kolonija. Po Pirmojo pasaulinio karo Tautų Lygos mandatą valdyti salas gavo Japonija. Po Antrojo pasaulinio karo su JT mandatu salas valdė JAV.

[taisyti] Politika

Šalis tapo nepriklausoma 1994 m. spalio 1 d., tačiau gynybos srityje Palau yra vis dar priklausoma nuo JAV, kurios yra pasirašiusios sutartį, kurio esmė yra ta, kad JAV pasižada ginti Palau dar 50 metų. Palau yra nepriklausoma valstybė ir veda savo užsienio politiką. Nuo nepriklausomybės atgavimo Palau užmezgė ryšius su daugybę pasaulio šalių. Šalis 1994 m. gruodžio 15 d. buvo priimta į Jungtines Tautas.

[taisyti] Ekonomika

Svarbiausias ekonomikos sektorius – turizmas, žemės ūkis ir žvejyba. Šalis susilaukia daug turistų, mėgstančių nardymą.

[taisyti] Geografija

Priklausomai nuo to, kokio dydžio salos skaičiuojamos Palau yra tarp 250 ir 350 salų, kurių didžiausia yra Babelthuapas (409 km²).


Laisvajame žodyne yra terminas Palau





aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -