Etiopija

Etiopijos Federacinė Demokratinė Respublika (Etiopija, Ge'ez kalba ኢትዮጵያ ʾĪtyōṗṗyā) – valstybė šiaurės rytų Afrikoje. Ribojasi su Eritrėja, kuri atsiskyrė nuo Etiopijos 1993 m., Džibučiu, Somaliu, Kenija, Sudanu.

Etiopija - viena seniausių šalių pasaulyje ir antra šalis pagal gyventojų skaičių Afrikoje. Joje aptikti seniausi žmonijos pėdsakai, tad Etiopija svarbi žmogaus evoliucijos istorijai.

Etiopija nebuvo okupuota kolonizacijos Afrikos laikotarpiu, nes nugalėjo Italiją Adwos mūšyje. Šalį užėmė Musolinis 1935-1941 m. Etiopija atsivertė į krikščionybę IV a. po Kr., tad yra antra šalis pagal senumą po Armėnijos oficialiai paskelbusi krikščionybę valstybine religija. Nuo 1974 m. šalis yra pasaulietinė ir nuo Islamo atsiradimo turi gausią musulmonų bendruomenę.

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Etiopijos istorija

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Etiopijos politinė sistema

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Etiopijos (administracinio suskirstymo vienetai)

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Etiopijos geografija

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Etiopijos ekonomika

Etiopija yra labai neturtinga ir priklausoma nuo žemės ūkio valstybė. Žemės ūkyje dirba 80% šalies gyventojų. Žemės ūkio produktai sudaro apie 50% BVP ir 60% eksporto. Didelė dalis gyventojų pragyvena iš ūkininkavimo. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra javai, ankštiniai augalai, aliejinių augalų sėklos, medvilnė, cukranendrės, bulvės, kirptos gėlės. Auginami dideli kiekiai galvijų, avių, ožkų. Yra žvejybos pramonė. Dėl prastos dirvos, prastų įdirbimo įgūdžių ir dažnų sausrų Etiopija turi remtis dažnu maisto produktų importu.

Pramonę, kurią valdo daugiausia valstybė, yra ribota iki žemės ūkio produktų apdirbimo ir plataus vartojimo prekių gaminimo. Pagrindiniai pramonės centrai yra Addis Ababa, Dire Dawa ir Nazretas. Pagrindiniai gaminiai yra apdoroti maisto produktai, alkoholiniai gėrimai, tekstilės, odos produktai, chemikalai, gaminiai iš metalo. Nedideli mineralinių iškasenų telkiniai rasti Nigerijoje yra auksas, platina, varis, kalio karbonatas, bei nedideli gamtinių dujų telkiniai.

Etiopija daugiau importuoja, nei eksportuoja. Pagrindiniai importo produktai yra maisto produktai, įvairūs gyvūnai, nafta, bei jos produktai, chemikalai, įvairūs įrengimai, mašinos, grūdai, tekstilės produktai. Eksportuojama kava, auksas, odos produktai, įvairūs gyvūnai, aliejinių augalų sėklos. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Kinija, Saudo Arabija, JAV, Italija.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Etiopijos demografija

Moksleiviai vakarinėje Oromijoje, Etiopija

Etiopijoje perpastaruosius keletą dešimtmečių gyventojų drastiškai padaugėjo nuo 33.5 milliono (1983 m.) to 75.1 milliono (2006 m.). Gyventojai yra labai įvairūs. Dauguma gyventojų kalba Semitų ar Kušitų kalbomis. Oromo, Amhara ir tigrajų tautos sudaro tris ketvirčius gyventojų. Tačiau Etiopijoje yra daugiau nei 80 tautų, iš kurių kai kurios turi apie 10 tūkst. žmonių.

Etiopijos ir Eritrėjos gyventojai, ypač kalbantys semitų kalbomis, bendrai save vadina Habesha ar Abesha, bet kiti atmeta šį pavadinimą, teigdami, kad jis nurodo tam tikrą tautybę. Tačiau iš šio termino arabiško varianto (Al-Habesh) etimologiškai kilo žodis "Abisinija", buvęs Etiopijos pavadinimas anglų ir kitose Europos kalbose.

Pagal Etiopijos nacionalinį 1994 m. surašymą Oromo yra didžiausia etninė grupė Etiopijoje (32.1%). Amhara sudaro 30.2%, o tigrajai - 6.2% gyventojų. Kitos tautos: somaliečiai 6%, Gurage 4.3%, Sidama 3.4%, Wolayta 2%, Afar 2%, Hadiya 2%, Gamo 1%.