See also ebooksgratis.com: no banners, no cookies, totally FREE.

CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Marokas - Vikipedija

Marokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Maroko Karalystė (Marokas, arab. المملكة المغربية) – valstybė šiaurės vakarų Afrikoje. Ribojasi su Alžyru rytuose, Vakarų Sachara pietuse, Atlanto vandenynu vakaruose bei Gibraltaro sąsiauriu ir Viduržemio jūra. Nuo 1975 m. Marokas valdo didžiąją Vakarų Sacharos dalį, tačiau ši aneksija nėra visuotinai pripažįstama. Marokas yra konstitucinė monarchija ir vienintelė Afrikos šalis nepriklausanti Afrikos sąjungai. Tačiau jis yra Arabų lygos, Arabų Magrebo sąjungos, Islamo pasitarimo organizacijos, Viduržemio dialogo grupės, 77 grupės narys ir vienas iš ne-NATO JAV sąjungininkų.

المملكة المغربية
Al Mamlakah al-Maghribiyah
Maroko vėliava Maroko herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Marokas žemėlapyje
Valstybinė kalba arabų
Sostinė Rabatas
Didžiausias miestas Kasablanka
Valstybės vadovai Mohamedas VI
Karalius
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
446 550 km² (56)
nėra duomenų
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
33 241 259 (35)
74,44 žm./km² (93)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2006 (progn.)
147,00 mlrd. $ (52)
4 400 $ (111)
Valiuta Maroko dirhamas (MAD)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC +0
nenaudojamas
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Prancūzijos
1956 kovo 2
Valstybinis himnas Maroko himnas
Interneto kodas .ma
Šalies tel. kodas +212

Turinys

[taisyti] Pavadinimas

Pilnas šalies pavadinimas arabų kalboje (Al-Mamlaka al-Maghribiya) verčiamas Vakarų karalystė. (Al Maghrib) verčiamas Vakarai taip pat plačiai vartojamas. Istorikai Maroką vadina Al Maghrib al Aqsá (Tolimieji Vakarai), kad atskirtų nuo istorinio regiono Magrebo. Žodis Marokas daugelyje kalbų atsirado nuo buvusios sostinės Marakešo pavadinimo. Berberų/Amazigų kalboje Murakush reiškia Dievo žemė.

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Maroko istorija

Berberų Marokas

Dabartinė Maroko teritorija apgyvendinta dar viduriniojo paleolito laikais neandartaliečių. Kaip rodo Kapsos kultūros ženklai, to meto Magrebas nebuvo toks sausringas. Daugelis mokslininkų mano, kad berberų kalba atsirado regione su žemės ūkiu ir buvo priimta jau buvusių gyventojų kartu su imigrantais. Šiuolaikinė genetinė analizė patvirtino, kad daug įvairių gyventojų grupių prisidėjo kuriant šiuolaikinę Maroko populiaciją, įskaitant (be pagrindinių berberų ir arabų grupių) finikiečius, Sefardo žydus ir labai maža dalis negrų. Berberai, etninių aktyvistų sluoksniuose save vadinantys Amazigh, paprastai vadinami berberais ar pagal regioninų tautelių pavadinimus pvz.: chleujai. Klasikiniu laikotarpiu Marokas buvo vadinamas Mauretanija, bet pavadinimas neturi būti maišomas su Mauritanija, valstybe Afrikoje.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Maroko politinė sistema

Maroko valstybės valdymo forma — Konstitucinė monarchija. Tai viena iš nedaugelio arabų šalių, kurias valdo karalius. Maroko karaliaus valdžia yra neribojama, o ministro pirmininko įgaliojimais — minimalūs. Maroko konstitucinės monarchijos valdovu nuo 1999 m. liepos 23 d. yra karalius Mohamedas VI. Pagal Maroko konstituciją, karalius taip pat yra ir religinis visos šalies musulmonų vadovas, todėl monarchijai tenka pagrindinis politinės valdžios krūvis, o karalius yra pagrindinė valdymo sistemos ir visuomenės gyvenimo figūra. Vykdomoji valdžia priklauso ministrui pirmininkui, kurį skiria karalius. Ministras pirmininkas nuo 2007 m. rugsėjo 19 d. yra Abasas El Fasi (Abbas El Fassi). Formaliai jis turi teisę skirti ministrus, tačiau dažniausiai tai daro karalius. Parlamentas Maroke egzistuoja nuo 1956 metų. Nuo 1997 metų formuojamas dviejų palatų parlamentas (tarybų ir atstovų).

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Maroko administracinis suskirstymas
Skirtingi Maroko žemėlapiai.
Skirtingi Maroko žemėlapiai.

Маrokas suskirstytas į 16 regionų[1], o regionai suskirstyti į 62 prefektūras ir sritis[2]. Pagal 1997 m. priimtą įstatymą Marokas suskirstytas į šešiolika regionų:



(*) Regionai priklausantys ginčytinai Vakarų Sacharos teritorijai.

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Maroko geografija

Marokas randasi šiaurės vakarų Afrikoje ir ribojasi su Alžyru rytuose, Vakarų Sachara pietuose, Atlanto vandenynu vakaruose (šalia Kanarų salų) ir šiaurėje ties Gibraltaro sąsiauriu jo krantus skalauja Viduržemio jūra. Gibraltaro sąsiauris Maroką skiria nuo Europos. Šalies centre ir į pietus tęsiasi Atlaso kalnai, šiaurėje — Rifo kalnai.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Maroko ekonomika

[taisyti] Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Maroko gyventojai

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Maroko kultūra

[taisyti] Kita Informacija

  • Maroko ryšiai
  • Maroko transportas
  • Maroko karinės pajėgos
  • Maroko tarptautiniai santykiai
  • Maroko šventės

[taisyti] Nuorodos

Laisvajame žodyne yra terminas Marokas

[taisyti] Išnašos



Kitomis kalbomis


aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -