Arabų kalba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Arabų kalba (عربية `Arabiyya) |
|
|---|---|
| Kalbama: | Arabų šalys (iš viso 22), kitos šalys su didelėmis arabų mažumomis |
| Kalbančiųjų skaičius: | 177-225 milijonai |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: | 4 |
| Kilmė: |
Semitų-chamitų |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba: | Alžyras, Bahreinas, Komorai, Čadas, Džibutis, Egiptas, Eritrėja, Irakas, Izraelis, Jordanija, Kuveitas, Libanas, Libija, Mauritanija, Marokas, Omanas, Palestina, Kataras, Saudo Arabija, Sudanas, Sirija, Tunisas, Jungtiniai Arabų Emiratai, Jemenas |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1: | ar |
| ISO 639-2: | ara |
| ISO 639-3: | ara |
Arabų kalba – semitų kalbų grupės kalba. Vartojama arabų šalyse, iš dalies Irane, Turkijoje, Afganistane, Izraelyje, Palestinoje, Indonezijoje, Etiopijoje, Somalyje, Čade, Tanzanijoje. Kalbančiųjų 177-225 mln.
Seniausi paminklai – V amžiuje prieš mūsų erą.
Arabų kalba skiriama į literatūrinę ir šnekamąją. Literatūrinė arabų kalba susiformavo VII a. iš priešislamiškosios poezijos ir Korano tarmės. Dabartinė šnekamoji arabų kalba susiskirsčiusi į daugybę dialektų, kuriais kalbantys kartais sunkiai tarpusavyje susišneka (panašiai kaip skirtingų lietuvių tarmių atstovai).
Turi dvidešimt aštuonias priebalsines ir šešias balsines (ilgąsias ir trumpąsias a, i, u) fonemas, tris linksnius, tris skaičius, sudėtingą veiksmažodžio sistemą, išplėtotą vidinę fleksiją, gausų žodyną. Šnekamoji nutolusi nuo literatūrinės.
Skiriamos penkios pagrindinės tarmių grupės: Arabijos pusiasalio, Egipto-Sudano, Sirijos, Mesopotamijos (Rytų, Irako), Šiaurės Afrikos (Magribo). Pastarajai artima maltiečių kalba.
Iš arabų kalbos yra kilę daug tarptautinių terminų (algebra, alkoholis, almanachas, azimutas, kalis, kamparas, karatas, tarifas).
| taisyti | Plačiausiai vartojamos kalbos | |
| Kinų kalba | Anglų kalba | Arabų kalba | Ispanų kalba | Prancūzų kalba | Vokiečių kalba | Portugalų kalba | Italų kalba | Rusų kalba | Hindi | Bengalų kalba | | ||
