Gibraltaro sąsiauris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gibraltaro sąsiauris (arabiškai: جبل طارق, ispaniškai: Estrecho de Gibraltar) – sąsiauris, skiriantis Europą nuo Afrikos. Pavadinimas kilęs nuo arabiškos frazės „Džebel Tarik“, reiškiančios „Tariko kalnas“. Tai užuomina į Umajadų berberų generolą Tarikvą ibn-Zijadą, vadovavusį Ispanijos užkariavimui 711 m. Jis taip pat vadinamas Gibraltaro sąsiauriais ir Strogu, pastarasis pavadinimas vėliau paplito jūreivių tarpe. Siauriausioje vietoje sąsiauris yra 13 km pločio. Gylis varijuoja nuo 300 iki 900 metrų.

Tarp abiejų ssiaurio pusių kursuoja keltai.

[taisyti] Vieta

Šiaurinėje sąsiaurio dalyje yra Ispanija ir Gibraltaras, pietinėje – Marokas ir Ceuta, Ispanijos enklavas Šiaurės Afrikoje. Jo ribos Antikoje buvo vadinamos Heraklio stulpais. Sąsiauryje yra kelios salos kaip ir Perejilo sala, į kurią reiškia pretenzijas Marokas ir Ispanija.

[taisyti] Tunelis per Gibraltaro sąsiaurį

2003 metų gruodžio mėnesį Marokas ir Ispanija susitarė statyti povandeninį traukinių tunelį po Gibraltaro sąsiauriu, kuris sujungtų jų traukinių sistemas. Tunelio bėgių plotis bus 1435mm, kad atitiktų pasiūlytą konstrukciją.