CERN

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (pranc. Organisation européenne pour la recherche nucléaire, angl. European Organization for Nuclear Research), bendrai vadinama CERN) – didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, esanti į šiaurės vakarus nuo Ženevos, išdėstyta Šveicarijos ir Pranzūcijos teritorijose. Konvencija įsteigti CERN buvo pasirašyta 1954 m. rugsėjo 29 d.^[1] tarp 12 šalių^[2]. Vėliau prie projekto prisijungė dar 8 šalys. Laboratorijos pagrindinė funkcija yra parūpinti dalelių greitintuvus ir kitą įrangą dalelių fizikos moksliniams tyrimams.

Šalia CERN esančiame Meyrin (Šveicarija) miestelyje įkurdintas didelis kompiuterių centras, naudojamas eksperimentinių duomenų analizei bei kitiems tyrimams.

CERN dirba virš 3000 darbuotojų^[3]. 7921 pasaulio mokslininkas (2007 m.)^[4], atstovaujantis 578 universitetų ir institutų (2007 m.)^[4], tyrimų tikslais apsilanko CERN ar dirba projektuose, susijusiuose su CERN.

Dėl tarptautinio laisvumo CERN nėra nei Šveicarijos, nei Prancūzijos jurisdikcijoje.

Turinys 1 Moksliniai pasiekimai 2 Veikiantys greitintuvai 3 Kiti įrenginiai 4 Ateities greitintuvai 5 Sustabdyti greitintuvai 6 CERN ir kompiuterių mokslas 7 Šalys narės 8 Šaltiniai 9 Nuorodos

[taisyti] Moksliniai pasiekimai

Kai kurie svarbūs pasiekimai fizikoje buvo atlikti eksperimentų metu CERN. Žymiausi laimėjimai:

• 1983 m. UA1 ir UA2 eksperimentų metu atrasti W ir Z bozonai.
• 1995 m. PS210 eksperimento metu sukurti pirmieji antivandenilio atomai.
• 2001 m. NA48 eksperimento metu aptiktas tiesioginis CP pažeidimas.

1984 m. už darbus, nuvedusius prie W ir Z bozonų atradimo, Carlo Rubbia ir Simon van der Meer buvo apdovanoti Nobelio fizikos premija.

1992 m. Nobelio fizikos premiją „už dalelių detektorių išradimą ir vystymą, konkrečiai už daugiavietę proporcingąją kamerą“ gavo CERN tyrinėtojas Georges Charpak

[taisyti] Veikiantys greitintuvai

• Du tiesiniai greitintuvai skirti mažos energijos dalelių tiekimui į Protonų sinchrotroną: 50 MeV Linac 2 protonams ir 4,2 MeV/u Linac 3 sunkiesiems jonams^[5].
• Protonų sinchrotrono stiprintuvas padidina dalelių iš tiesinio protonų greitintuvo (Linac 2) energiją, kurių srautas perduodamas į kitus greitintuvus (pvz., Protonų sinchrotroną). Pradėtas naudoti 1959 m.
• Žemos energijos jonų žiedas (angl. Low Energy Ion Ring arba LEIR) pagreitina jonų iš tiesinio jonų greitintuvo (Linac 3) energiją, prieš perduodant juos į Protonų sinchrotroną. LEIR greitintuvas yra pertvarkytas Žemos energijos antiprotonų žiedas (LEAR). Pradėtas naudoti 2005 m.
• 28 GeV Protonų sinchrotronas. Pastatytas 1959 m., naudojamas kaip dalelių tiekėjas Super protonų sinchrotronui.
• Super protonų sinchrotronas – žiedinis 2 km pločio dalelių greitintuvas, pastatytas tunelyje. Veikti pradėjo 1976 m. ir buvo naudojamas 300 GeV energijos dalelėms tiekti. Šiuo metu tiekia 400 GeV energijos daleles ir paruoštas LHC tiekti 450 MeV energijos dalelių srautus^[6].
• Tiesioginis izotopų masės skyriklis (angl. On-Line Isotope Mass Separator arba ISOLDE) skirtas nestabilių branduolių tyrimams. Daleles gauna iš Protonų sinchrotrono stiprintuvo. Veikti pradėjo 1967 m., perstatytas ir patobulintas 1974 ir 1992 m.

[taisyti] Kiti įrenginiai

CERN naudojamas Antiprotonų lėtintuvas, sumažinantis protonų greitį iki 10-30% šviesos greičio^[7]. Antiprotonų lėtintuvas naudojamas antivandenilio gamybai ir kt.

[taisyti] Ateities greitintuvai

Šiuo metu CERN statomas naujas dalelių greitintuvas – Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas. Tikimasi, jog eksperimentai prasidės 2008 m. gegužę^[8].

Greitintuvas montuojamas 27 km ilgio tunelyje (anksčiau naudotas LEP greitintuvui) 50–150 metrų gylyje. Šiame tunelyje yra du vamzdžiai, kurie padengti superlaidžiais magnetais, šaldomais skystu heliu. Kiekvienu vamzdžiu judės protonų pluoštas. Du protonų pluoštai judės priešingomis kryptimis tunelio vamzdžiais, kol jiems bus suteikta reikiama energija. Tada papildomi magnetai nukreips protonų srautus, kad jie susidurtų priešpriešiais. Kiekvienas protonas įgaus 7 TeV energiją, o bendra susidūrimo energija sieks 14 TeV.

[taisyti] Sustabdyti greitintuvai

• Tiesinis dalelių greitintuvas Linac 1. Visu pajėgumu dirbti pradėjo 1959 m. ir tiekė protonus Protonų sinchrotronui. Uždarytas 1992 m.^[5]
• Sinchrociklotronas veikė 1957–1991 m.
• Priešpriešiniai kaupimo žiedai (angl. Intersecting Storage Rings) veikė 1971–1984 m. Uždarytas dėl finansinių ir darbo jėgos resursų skyrimo LEP statymui^[9].
• Didysis elektronų-pozitronų priešpriešinių srautų greitintuvas (angl. Large Electron-Positron Collider arba LEP) veikė 1989–2000 m. Šiuo metu greitintuvo tunelis naudojamas LHC įrengimui.
• Žemos energijos antiprotonų žiedas (LEAR) – veikė 1982–1996 m. Šiuo greitintuvu 1995 m. buvo sukurti 9 antivandenilio (vietoje protono – antiprotonas, vietoje elektrono – pozitronas)^[10]. Šiuo metu vietoje LEAR naudojamas tobulesnis Antiprotonų lėtintuvas.

[taisyti] CERN ir kompiuterių mokslas

Pasaulinis tinklas prasidėjo kaip CERN projektas ENQUIRE, inicijuotas Tim Berners-Lee ir Robert Cailliau 1989 m. Pagrįstas hiperteksto pagrindu, projektas siekė palengvinti informacijos dalijimasi tarp tyrinėtojų. Pirmasis tinklapis, aprašantis patį projektą pasirodė 1990 m.^[11] 1991 m. pasaulinis tinklas buvo pristatytas viešai.

Dar prieš pasaulinio tinklo kūrimą, CERN buvo pionieriai interneto technologiją Europoje, pradėdami jį įdiegti praėjusio amžiaus 9-ame dešimtmetyje^[12].

Neseniai CERN tapo vienu didžiausių paskirstytų skaičiavimų vystymo centru: pradėjo Enabling Grids for E-sciencE projektą^[13], palaiko LHC Computing Grid projektą, skirtą būsimiems LHC greitintuvo duomenims analizuoti.

[taisyti] Šalys narės

Šalys, 1954 m. rugsėjo 29 d. pasirašiusios konvenciją dėl CERN:

• Belgija
• Danija
• Vokietija (tuo metu – Vakarų Vokietija)
• Prancūzija
• Graikija
• Italija
• Norvegija
• Švedija
• Šveicarija
• Nyderlandai
• Jungtinė Karalystė
• Jugoslavija

Nuo tada:

• Austrija prisijungė 1959 m.
• Jugoslavija pasitraukė 1961 m.
• Ispanija prisijungė 1961, pasitraukė 1969 m., vėl prisijungė 1983 m.
• Portugalija prisijungė 1985 m.
• Suomija prisijungė 1991 m.
• Lenkija prisijungė 1991 m.
• Vengrija prisijungė 1992 m.
• Čekija prisijungė 1993 m.
• Slovakija prisijungė 1993 m.
• Bulgarija prisijungė 1999 m.

Šiuo metu yra 20 šalių narių^[4].

Dar 8 šalys ir tarptautinės organizacijos turi „stebėtojo“^[4] statusą:

• Europos komisija
• Indija
• Izraelis
• Japonija
• JAV
• Rusija
• Turkija
• UNESCO

[taisyti] Šaltiniai

1. ↑ Convention for the establishment of an European Organisation for Nuclear Research. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
2. ↑ Konvencijos dokumento su parašais kopija. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
3. ↑ CERN: Who works there?. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
4. ↑ ^{4,0 4,1 4,2 4,3} CERN Member States, Observers and Non-Member States. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
5. ↑ ^{5,0 5,1} CERN Hadron Linacs. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
6. ↑ AB-OP-SPS Home Page: SPS Operation. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
7. ↑ The Antimatter Factory: How does the AD work?. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
8. ↑ LHC machine outreach. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
9. ↑ Intersecting Storage Ring Division, ISR. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
10. ↑ First atoms of antimatter produced at CERN. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
11. ↑ Tim Berners-Lee svetainė. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
12. ↑ A Short History of Internet Protocols at CERN. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.
13. ↑ GridCafe: Grid @ CERN. Nuoroda tikrinta 2007–10–19.

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: CERN – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu

• Oficiali CERN svetainė (ang.)

• CERN chronologija (ang.)

• CERN Courier - International Journal of High-Energy Physics (ang.)