Japuonėjė
Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
日本国 | |||||
|
|||||
Valsībėnis himns: Kimi ga Yo | |||||
Valstībėnė ruoda | Japuonū kalba | ||||
Suostėnė | Tokėjės |
||||
Dėdliausės miests | Tokėjės | ||||
Ėmperatuorios | Akihito | ||||
mėnėstros pėrmininks | Yasuo Fukuda | ||||
Pluots — Vėsos |
62-a 377 873 km2 |
||||
Gīventuojū — Vėsi (2007) — Gīventuojū tonkums |
10-a 127 433 494 337 žm./km2 |
||||
BVP — Bedruos (2006) — vėinmam gīv. |
3-a 4,22 trln. $ 33 100 $ |
||||
Valiota | Jena | ||||
Čieso zona | (UTC+9) | ||||
Liuosoms - |
|||||
Internets | jp |
||||
Telefuonā kods | +81 |
||||
Japuonėje (lt. Japonija; jp.Nippon arba Nihon 日 (saule) 本 (šoknīs/kėlmė), požuodžiou „saulės kėlmė“) - Rėtū Azėjės šalės, asonti terp Ramiojo vuondenīno ė Japuonėjės jūras, Kuorėjas pusiasale rītu.
Torėnīs |
[taisītė] Geograpėjė
Japuonėjė – salu valstībė, esontė ėšsėdiesčios palē Azėjės Ramiuojuo ondenīna pakronte. Ėš rītu salas sop Ramosis ondenīns, a vakarous Japounėjės, pėitous Rītu Kėnėjės, šiaurie Ochuotska jūras. Tarp Huonšiū ėr Šėkoku salu ėsėterpos Japuonėjės vėdėnė jūra.
[taisītė] Soskėrstīms
Ciels straipsnis Japuonėjės soskėrstīms
Japuonėjė īr soskėrstėta ė 47 ofėcialios admėnėstracėnios veinetos – prefektūrs. Anuos sosėformava XIX a. pabaiguo veituo daugiau nėi tūkstontė metu egzėstavosio žemiu. Be anu, īr neuofėcialūs admėnėstracėnē veinetā - regiuonā.
[taisītė] Demograpėjė
Etnėne sodėitės: ape 99,2% japuonā, 0,6% korėjėtē, 0,1% kėnā, 0,1% ainā ė kėtė. Pastaruoju meto aug imėgracėjė ėš Artimuju Rītu ė Pietrītiu Azėjes. Genetiškā tėk ape 4,8% japonu īr grīna japuonėška tėpa.
Miestūs gīven ape 82% pieteliu, vėrš 26% – Tokėjou. Daugoma pieteliu susitelki rītinie šalėis dalie, katruo īr bavēk vėsė dėdliausi miestā.
[taisītė] Ekanuomėka
Karto so JAV ėr ES, Japonėjė īr vėina magtīngeusiu svieta ekanuomėniu jėgu. Japuonėjes ekanuomėkuo dėdlē taikomas ėnovacėjes ė praktėkuo taikomė muoksla pasėikėmā.
[taisītė] Nūkalbas
Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Afganėstans | Armienėjė | Azėrbaidžians | Bahreins | Banglodešas | Bruniejus | Butans | Fėlėpinā | Grozėjė | Indėjė | Indonezėjė | Irans | Iraks | Izraelis | Japuonėjė | Jemens | Juordanėjė | JAE | Kambuodža | Katars | Kazakstans | Kėnėjė | Kirkizėjė | Kovėits | Laosos | Lėbans | Malaizėjė | Maldīvā | Monguolėjė | Mianmars | Nepals | Omans | Pakėstans | Pėitu Kuorėjė | Rītū Timuors | Rosėjė | Saudo Arabėjė | Singapūrs | Sėrėjė | Šiauries Kuorėjė | Šri Lanka | Tadžikistans | Tailands | Torkėjė | Torkmėnistans | Ozbėkistans | Vietnams |