See also ebooksgratis.com: no banners, no cookies, totally FREE.

CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Trakija - Vikipedija

Trakija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Senovės Graikijos istorija
Priešistorinė Graikija
Egėjo civilizacija:
Kikladų kultūra
Mino civilizacija
Mikėnų kultūra
Graikų tamsieji amžiai
Archajinis laikotarpis
Kreta, Lakonija, Mesenija, Elidė, Arkadija, Achaja, Argolidė, Korintas, Megara, Atika, Bojotija, Euboja, Fokidė, Lokridė, Aitolija, Akarnanija, Ftiotidė, Tesalija, Eolidė, Jonija, Epyras, Pajonija, Makedonija, Trakija, Ilyrija
Klasikinis laikotarpis
Helenizmas
Romos imperija (Achajos provincija)
Graikijos istorija

Trakija – regionas į pietryčius nuo Balkanų pusiasalio ir į šiaurę nuo Egėjo jūros.

Antikos laikais Trakija driekėsi iki pat Dunojaus šiaurėje. VII a. pr. m. e. regione pradėjo kurtis graikų kolonijos. Trakiją pusę amžiaus valdė persai, kai Darijus Didysis vadovavo ekspedicijai 513-512 m. pr. m. e. Pasitraukus persams Trakija buvo padalinta į tris sritis (rytinę, centrinę, vakarinę). Žymus rytinės srities karalius Cersobleptas bandė užvaldyti visas trakų gentis, bet galiausiai buvo Makedonijos sumuštas. Pilypas II iš Makedonijos nukariavo Trakiją IV a. ir makedonai valdė ją pusantro šimto metų. Per Makedonijos karus Trakijos gentys pradėjo elgtis savo nuožiūra ir valdant Romai sukėlė kelis maištus (pvz.:Andrisko maištas 149 m. pr. m. e.).

Trakijos provincija apie 120 m.
Trakijos provincija apie 120 m.

Per kitus pusantro šimto metų Trakija pavirto nuolatine Romos satelitine valstybe. Raskuporiui valdant iškilo sapėjų gentis. Jis žinomas dėl suteiktos pagalbos Pompėjui ir Cezariui, o vėliau rėmė respublikos armijas prieš Oktavianą ir Antonijų per paskutines Romos respublikos dienas. Žinomi Raskuporio įpėdiniai buvo įklimpę į politinį skandalą ir buvo nužudyti kaip jų romėnai vadai. Kai žmona nužudė Trakijos karalių Roimitalką III 46 m. Trakija buvo prijungta kaip Romos provincija, valdoma prokuratorių, o vėliau pretorijų prefektų. Pagrindinis Romos valdžios centras buvo Perinte. Miestų trūkumas Trakija pavertė sunkiai valdoma sritim, bet ilgainiui ji suklestėjo. Bet romanizacija Trakijoje nevyko, nes buvo išplitus graikų kultūra.

Vėliau Trakijoj viešpatavo Bizantija, Osmanų imperija. 1885 m. šiaurinę Trakiją užėmė Bulgarija, 1923 m. rytinė Trakija atiteko Graikijai ir Turkijai. Dabar tiek Bulgarijoje tiek Graikijoje yra stiprus trakiškas identitetas.

Didžiausi Trakijos miestai:

Įžymybės, kilusios iš Trakijos:

  • legendinis Orfėjas;
  • filosofas ir matematikas Demokritas;
  • gydytojas Herodikas (spėjama, buvęs Hipokrato mokytoju);
  • vergų sukilimo vadas Spartakas.
  • Maksiminas Traksas, Romos imperatorius (235–238 m.).


aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -