Bojotija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Bojotijos nomas Νομός Βοιωτίας |
|
|---|---|
| Valstybė: | Graikija |
| Regionas: | Vidurio Graikija |
| Rajono centras: | Livaidėja |
| Plotas: | 2 952 km² |
| Gyventojų sk.: | 130 768 (2005 m.) |
| Graikijos žemėlapis | |
 |
|
Bojotija (Beotija, gr. Βοιωτία) - Senovės Graikijos regionas, buvęs šiaurės rytinėje Korinto įlankos pakrantėje. Šių laikų Graikijoje Bojotijos nomas turi beveik tokias pat ribas.
Pietuose Bojotija ribojosi su Atika ir Megariu, šiaurėje su Opuncijos Lokriu ir Euripo sąsiauriu, esančiu Eubojos įlankoje, o vakaruose ribojosi su Fokiu. Copais ežeras buvo buvo didelis ežeras Bojotijos centre.
Turinys |
[taisyti] Legendos
Graikų mitologijoje Bojotija vadina svarbų vaidmenį. Legendose Bojotijoje buvo du svarbūs miestai: Tėbai, karinė tvirtovė, kur gyveno Kadmo palikuonys ir Orchomenas, pirklių miestas.
[taisyti] Geografija
Bojotija buvo politiškai svarbi dėl geros pozicijos: vakaruose buvo Tesalija ir Peloponesas, srities ribas sudarė gamtinės kliūtys, o jos viduje buvo geri keliai. Tačiau gerų uostų trūkumas stabdė jūreivystės plėtrą.
[taisyti] Istorija
| Senovės Graikijos regionas Bojotija (Βοιωτία) |
|
 |
|
| Vieta | Vidurio Graikija |
| Dialektas | Bojotiečių |
| Svarbiausi miestai | Tėbai, Orchomenas |
 |
|
[taisyti] Senovės Bojotija
Istoriniais laikais svarbiausias Bojotijos miestas buvo Tėbai, dėl kurio geografinės pozicijos ir karinės galios buvo tinkamas sostinei. Kiti svarbūs miestai buvo Orchomenas, Platėja ir Tespija. Tėbai nuolat bandė sujungti Bojotijos miestus į vieną valstybę kaip Atėnai padarė Atikoje. Bet nuošalūs miestai sėkmingai priešinosi šiai politikai, todėl susidarė tik netvirta federacija, kuri iš pradžių buvo tik religinė.
Nors Bojotijos, priešingai nei Arkadijos, gyventojai užpuolus priešui veikdavo vieningai, miestų kovos stabdė krašto plėtrą. Bojotija praktiškai neminima iki VI a. pr. m. e. pabaigos. Prieš tai bojotiečiai labiausiai žinomi kaip geometriniais raštais margintų puodų, panašių į Atėnų Dipylono indus, gamintojai. Apie 519 m. pr. m. e. Platėja pasipriešino Tėbų federacinei politikai ir jai į pagalbą atėjo Atėnai.
[taisyti] Spartos ir Atėnų kišimasis
Per persų invaziją 480 m. pr. m. e. Bojotija jiems padėjo. Todėl Bojotijos lygos vadovavimas buvo atimtas iš Tėbų, bet Sparta 475 m. pr. m. e. atkūrė miesto politinę galią kaip atsvarą Atėnų agresijai po Tanagros mūšio. Į tai Atėnai atsakė staigiai įsiverždami į Bojotiją bei po sėkmingo Enofitos mūšio užimdami visą kraštą išskyrus sostinę. Dešimt metų Atėnai valdė Bojotiją per naujai įsteigtas „demokratijas“, bet 447 m. pr. m. e. žmonės sukilo ir po pergalės Koronėjos mūšyje atgavo nepriklausomybę.
Per Peloponeso karą Bojotija aistringai kovojo su Atėnais. Nors ji šiek tiek nutolo nuo Spartos po Nikijo taikos, bet priešiškumas kaimynams niekada nenusilpo. Jie labai padėjo Sirakūzams Arginusų mūšyje, bet didžiausias jų pasiekimas buvo lemiama pergalė prieš Atėnus Delijo mūšyje (424 m. pr. m. e.), kur labai sėkmingai kovojo Beotijos sunkieji pėstininkai ir kavalerija.
 |
|---|
| Senovės Graikijos istorija |
| Priešistorinė Graikija |
| Egėjo civilizacija: |
| Kikladų kultūra |
| Mino civilizacija |
| Mikėnų kultūra |
| Graikų tamsieji amžiai |
| Archajinis laikotarpis |
| Kreta, Lakonija, Mesenija, Elidė, Arkadija, Achaja, Argolidė, Korintas, Megara, Atika, Bojotija, Euboja, Fokidė, Lokridė, Aitolija, Akarnanija, Ftiotidė, Tesalija, Eolidė, Jonija, Epyras, Pajonija, Makedonija, Trakija, Ilyrija |
| Klasikinis laikotarpis |
| Helenizmas |
| Romos imperija (Achajos provincija) |
| Graikijos istorija |
[taisyti] Bojotijos lyga
Tuo metu Bojotijos lygą sudarė vienuolika nepriklausomų miestų ir jungtinių miestų grupių, kurių kiekviena rinko Beotarchą (karo ir užsienio reikalų ministrą) ir siųsdavo 60 delegatų į federacijos tarybą Tėbuose ir parūpindavo tūkstantį karių ir šimtą žirgų federacijos armijai. Apsauga nuo perdėto centrinės vyriausybės kėsinimosi buvo individualių miestų tarybose priimami svarbiausi sprendimai, kurie turėjo būti patvirtinti. Vietinės tarybos, į kurias galėjo būti renkami tik turtingi žmonės, buvo padalintos į keturias sekcijas, panašias į Atėnų pritanėjas (prytaneas), kurios paeiliui balsuodavo.
Bojotija vaidino svarbų vaidmenį Korinto lygos kare su Sparta, ypač Heliarte ir Koronėjos mūšyje (395-394 m. pr. m. e.). Šį politikos pasikeitimą skatino nacionalinis nepasitenkinimas užsieniečių kišimusi į vidaus reikalus. Tačiau nepasitenkinimas Tėbais vis didėjo, o Sparta skatino miestų visišką nepriklausomybę (Antalcido taika 387 m. pr. m. e.). 374 m. pr. m. Pelopidas atstatė Tėbų dominavimą, o jų valdymui graikai nebegalėjo labai pasipriešinti.
Bojotijos kariai kovojo Epaminondo žygiuose prieš Spartą, ypač Leuktros mūšy 371 m. pr. m. e., o vėliau kare su Fokiu (356-346 m. pr. m. e.) ir kovoje su Filipu Makedoniečiu, kiti miestai retai padėdavo Tėbams. Federacijos konstitucija pripažino demokratines vyriausybes, kurios tuo metu paplito Bojotijoje. Nepriklausoma valdžia buvo įteisinama susirinkimuose, kurie rinko beotarchus (nuo 7 iki 12) ir patvirtindavo įstatymus. Po Cheronėjos mūšio, kuriame vėl pasižymėjo Bojotijos sunkieji pėstininkai, nors mūšį ir pralaimėjo, kraštas nebeatgavo klestėjimo.
[taisyti] Smukimas
Kai Aleksandras Makedonietis sugriovė Tėbus (335 m. pr. m. e.), Bojotija prarado politinę energiją. Ji niekada nebeturėjo nepriklausomos politikos ir nors kariai buvo treniruojami ir organizacijos išliko, žmonės nesugebėjo apginti savo sienų ir Bojotija pavirto „Arėjo šokių aikštele“. Trumpam priklausė Etolijos lygai (apie 245 m. pr. m. e.), Bojotija liko ištikima Makedonijai ir rėmė jos karius prieš Romos respubliką. Roma panaikino lygą, bet Augustas leido ją atkurti ir sujungė su kitom centrinės Graikijos federacijomis į Achajos tarybą. Kraštas buvo visiškai nuniokotas per Pirmąjį Mitridato karą.
[taisyti] Žymūs bojotiečiai
Tarp Bojotijos gyventojų buvo Pindaras, Hesiodas, Epaminondas, Pelopidas ir Plutarchas.
