Romos respublika
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Senovės Romos istorija |
Priešistorinė Italija |
Etruskai |
Didžioji Graikija |
Romos karalystė |
Romos respublika |
Romos imperija |
Julijų-Klaudijų dinastija > Flavijų dinastija > Nervų-Antoninų dinastija > Severų dinastija > Konstantinų dinastija > Valentinianų dinastija > Teodosų dinastija |
Vakarų Romos imperija |
Italijos istorija |
Romos respublika buvo Senovės Romos civilizacijos epocha, kuriai būdinga respublikinė valdymo forma. Respublikos laikotarpis prasidėjo monarchijos nuvertimu apie 509 m. pr. m. e. ir truko 450 metų iki jos sunaikinimo per pilietinius karus, kurie baigėsi Principato įsigalėjimu ir Romos imperijos laikotarpiu. Skirtingi istorikai skirtingai interpretuoja, kurį įvykį reikėtų laikyti Romos Respublikos pabaiga. Tai galėtų būti Julijaus Cezario paskyrimas amžinu diktatorium (44 m. pr. m. e.), Akcijaus mūšis (31 m. pr. m. e. rugsėjo 2 d.) ar kai Romos senatas suteikė Oktavianui ypatingus įgaliojimus (27 m. pr. m. e. sausio 16 d.).
Ankstyvieji Julijų–Klaudijų dinastijos imperatoriai palaikė iliuziją, kad respublika vis dar egzistuoja (nors saugoma asmenų, turinčių ypatingus įgaliojimus) ir galiausiai bus visiškai atkurta. Roma vadinosi respublika iki III a., kai reformom buvo įvesta Dominato sistema.