Akcijaus mūšis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Akcijaus mūšis | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Akcijaus mūšis. 1672 m. Lorenzo A. Castro paveikslas |
|||||||||
|
|||||||||
| Kariaujančios pusės | |||||||||
| Oktaviano laivynas | Jungtinis Antonijaus ir Ptolemėjų Egipto laivynas | ||||||||
| Vadovai | |||||||||
| Markas Vipsanijus Agripa | Markas Antonijus | ||||||||
| Karinė jėga | |||||||||
| 400 laivų, 3 tūkst. lankininkų ir 16 tūkst jūrų pėstininkų | 230 laivų, 2 tūkst. lankininkų ir 20 tūkst. jūrų pėstininkų. | ||||||||
| Nuostoliai | |||||||||
| nežinomi | Sunaikintas beveik visas Antonijaus ir Egipto laivynas | ||||||||
| Paskutinysis Romos pilietinio karo tarp Antonijaus ir Oktaviano mūšis. | |||||||||
Akcijaus mūšis – jūrų mūšis tarp Marko Antonijaus bei Kleopatros laivynų ir Marko Vipsanijaus Agripos vadovaujamų Gajaus Julijaus Cezario Oktaviano pajėgų netoli Akcijaus Graikijoje. Akcijaus mūšis buvo lemiama paskutiniojo Romos respublikos pilietinio karo kova, išsprendusi jo baigtį ir padėjusi Oktavianui užsitikrinti vienvaldystę bei princepso titulą.
Šiuo metu Akcijaus mūšis ir Oktaviano tapimas princepsu istorikų laikomas Romos respublikos epochos pabaiga ir Romos imperijos pradžia.
Kautynes pralaimėję Antonijus ir Kleopatra nusižudė.
