Persai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Persai
Gyventojų skaičius	50-70 milijonų, įskaitant giminingas tautas
Populiacija šalyse	Iranas:    45 000 000 [1][2][3] JAV:   1 186 140[4] Turkija:   800 000[5] JAE:   400 000[6] Irakas:   227 000[7] Didžioji Britanija:   130 000 Kanada:   121 505 (2006 m. surašymas)[8] Vokietija:   110 000[9] Izraelis:   40 000[5] Kataras:   73 000[10] Prancūzija:   62 000[5] Indija:   60 000[5] Kuveitas:   60 000 Švedija:   60 000 Rusija:   50 000 Pietų Korėja:   50 000[11] Sirija:   50 000[5] Bahreinas:   48 000[12][5]
Kalba (-os)	persų
Religijos	dominuoja Šiizmas[13][14], yra nedidelės sunitų, bahajų, krikščionių zoroastrų mažumos
Giminingos etninės grupės	tadžikai, kitos tautos

Persai yra iranėnų tauta, daugiausia gyvenanti Irane bei kaimyninėse šalyse įskaitant Persų įlankos arabų šalis. Taip pat daug persų gyvena Šiaurės Amerikoje ir Europoje. Persams būdinga bendra kalba, kilmė, istorija.

Persų kilmė, bent pagal kalbą, siekia Indoeuropiečiai|Indoeuropiečius arijus, atvykusius į 2000-1500 m. pr. m. e. Nuo 550 m. pr. m. e. iš Persio provincijos senovės persai pradėjo platinti savo kalbą ir kultūrą po visą Irano plokščiakalnį, nukariaudami ir asimiliuodami tiek arijų, tiek ne arijų kilmės tautas. Šis procesas tęsėsi net esant graikų, arabų, mongolų ir turkų invazijoms ir vyko iki pat Islamo laikų^[15]. Ilgainiui atsirado daugybė dialektų ir geografinių tapatybių, kol kilo XX a. tautinis judėjimas, įtakotas pokyčių Osmanų imperijoje, Arabų pasaulyje ir Europoje. Praradus Afganistaną ir teritorijas Kaukaze (Azerbaidžanas) persų identitetas susitelkė ties Irano teritorija. Norėdamas sujungti modernią valstybę su imperialintine praeitimi Reza Šachas pakeitė šalies pavadinimą iš Persijos į Iraną 1935 m, pažymėdamas Irano nacionalizmo pradžią. Po Irano revoliucijos pradėtos vertinti ir šiitų vertybės.

Persai, net esant teokratinei valdžiai, rodo polinkį urbanizacijai ir modernumui. Bendruomenės vakaruose palaiko glaudžius ryšius su likusiom šeimom Irane ir yra vakarietiškos įtakos šaltinis. Suirus Tarybų Sąjungai persai užmezgė glaudesnius kultūrinius ryšius su giminingomis tautomis Kaukaze (tatais ir talyšais) ir tadžikais Afganistane ir Tadžikistane.

[taisyti] Terminologija

Žodis Persija Europos kalbose atsirado iš graikų kalbos ir buvo oficialus šalies pavadinimas iki 1935 m. Tad visi iraniečiai buvo laikomi persais. Be to kitos tautos, perėmusios persų kalbą ir kultūrą laikomos persais ir yra Persų civilizacijos dalis.

Pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose persai paminėti 834 m. pr. m. e. Asirijos raštuose, kur buvo paminėti Parsua (persai) ir Muddai (medai)^[16][17]. Asirai Parsua vadino pietvakarių Irano gentis (kurios save vadino arijais). Graikų kalboje šis žodis tapo Persis. Arabų kalboje nėra P raidės, tad jie Persiją vadina Fars (Faras) ir Farsis.

Dabar persais vadinami žmonės, kalbantys persų kalbos vakariniu dialektu ir gyvenantys Irane bei žmonės, emigravę iš dabartinės Irano teritorijos į kaimynines šalis.

[taisyti] Istorija

Persai yra arijų kilmės žmonės, emigravę į Irano teritoriją iš Centrinės Azijos II tūkst. pr. m. e.^[18][19] Persų kalba ir kitos Irano kalbos atsirado, kai arijų gentys skilo į dvi dideles grupes (persus ir medus) ir susiliejo su vietinėmis tautomis, pvz.: elamitais^[20][21]. Asirų XI a. pr. m. e. šaltiniuose persais vadinami žmonės, gyvenę pietrytiniame Urmijos ežero krante.

Senovės persai iš Persio provincijos tapo didelės imperijos šeimininkais Achemenidų (Hakhamaneshiyan) laikais VI a. pr. m. e. kai buvo sujungtos kitos Irano plokščiakalnio senovės tautos ir provincijos ir suformuota Persų imperija. Per amžius Persiją valdė įvairios dinastijos. Kai kurios iš jų buvo persų kilmės: Achemenidai, partai (Ashkanian), Sasanidai (Sassanian), Bujidai, Samanidai. Kitos ne: Seleukidai, Umaijadai, Abasidai, Seldžiukai turkai.

Achemenidai ir Sasanidai kilę iš Persio provincijos. Partai iškilo šiaurėje. Iš išlikusių monetų aišku, kad Iranas buvo vadinamas Persija nuo Achemenidų laikų^[22][23] .

[taisyti] Išnašos