Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
MiG-19
|
|
| MiG-19 |
| Tipas |
Naikintuvas |
| NATO kodas |
Farmer |
| Statytojas |
|
| Kūrėjas |
Mikoyan-Gurevich,  TSRS |
| Pirmas skrydis |
1953 m. rugsėjo 18 d. |
| Pradėtas naudoti |
1955 m. kovo mėn. |
| Baigtas naudoti |
|
| Būsena |
|
| Pagrindiniai naudotojai |
|
| Pastatyta vnt. |
|
| Programos kaina |
|
| Vieneto kaina |
|
| Variantai |
|
| Prototipas |
|
MiG-19 (rus. МиГ-19) – Tarybų Sąjungos antros kartos naikintuvas.
1951 m. konstrutorių biuras Mikoyan-Gurevich patobulino MiG-17 SM-1 naikintuvą. Skraidymo sąvybės ir naujas kompaktiškas A. Mikulino sukonstruotas AM-5 variklis pastumėjo kurti naujesnį modernesnį naikintuvą. Naujesnės modifikacijos SM-2 prototipui buvo sumontuoti 55° kampu pasukti sparnai (SM-1–45°). Po skraidos bandymų, dėl netobulų charakteristikų, nutarta stabilizatorius nuo uodegos kylio perkelti ant fiuzeliažo. Taip pat pastebėta, jog AM-5 varikliai nėra tokie galingi, kad pavyktų pasiekti viršgarsinį greitį. Pakeitus variklį į AM-9 ar RD-9B, konstruktoriam teko nemažai padirbėti ties naikintuvo uodegos konstrukcija. 1954 m. sausio 5 d. naikintuvas (variantas SM-9) pakilo į orą ir po sėkmingų skraidos bandymų, pritarta serijinei gamybai, suteikiant MiG-19 pavadinimą.
[taisyti] Modifikacijos
MiG-19PM su oras-oras tipo raketomis ir papildomomis kuro talpyklėmis.
- MiG-19 – bazinis modelis su dvejais AAM-9B turboreaktyviniais variklias.
- MiG-19S – su patobulintais stabilizatoriais. Naikintuvu pasiektas 180 m/s pakilimo greitis.
- MiG-19P – naikintuvas-sulaikytojas, skirtas atlikti užduotis bet kokiomis oro sąlygomis. Jame sumontuotas radiolokatorius su taikikliu RP-1 (rus. РП-1 Изумруд).
- MiG-19PM – galintis skraidinti 4 oras-oras tipo raketas, su nutaikymo sistema RPS Izumrud (rus. РПС Изумруд). Patrankos nebuvo komplektuojamos.
- MiG-19SV – naikintuvas-sulaikytojas, naudojamas dienos metu, maksimaliai palengvinta MiG-19S versija. Ginkluotė – viena NR-30 (rus. HP-30) patranka. Juo buvo pasiektas maksimalus aukštis – 20 740 m.
MiG-19 pagrindu buvo sukonstruoti bandomieji MiG-19MU, MiG-19SU, SM-10, SM-20, SM-30 ir kiti. Jais buvo bandomos naujos ginkluotės sistemos, borto įranga, varikliai, degalų papildymas ore, katapultavimas.
[taisyti] Šalys naudotojos
- Afganistanas, Albanija, Angola, Bangladešas, Bulgarija, Čekoslovakija, Egiptas, Indonezija, Irakas, Kambodža, Kinija (gamino savąją versiją J-6), Kuba, Lenkija, Pakistanas, Rumunija, Somalis, Sudanas, Sirija, Šiaurės Korėja (Kinijos J-6 versija), Tarybų Sąjunga, Tanzanija, Vengrija, Vietnamas, Vokietijos Demokratinė Respublika, Zambija.
- Trys NR-30 patrankos (kalibras 30 mm). Viena sumontuota fiuzeliaže (70 užtaisų), po vieną sparnuose (po 55 užtaisus).
- Iki 250 kg bombų ar nevaldomų raketų arba montuojamos po sparnais 4 oras-oras tipo raketos UR K-5.
[taisyti] Charakteristikos
| Ekipažas |
1 pilotas |
| Ilgis |
12.50 m |
| Sparnų ilgis |
9.20 m |
| Aukštis |
3.90 m |
| Sparnų tipas |
Strėlinis |
| Sparnų kampas |
55° |
| Sparnų plotas |
25 m² |
| Tuščioji masė |
5 100 kg |
| Pilnoji masė |
7 500 kg |
| Maksimali masė |
8 500 kg |
| Variklis (-iai) |
Tumansky RD-9B turboreaktyvinis, du |
| Traukos jėga |
31.9 kN |
| Kreiserinis greitis |
|
| Maksimalus greitis |
1 445 km/h |
| Mach |
1.18 |
| Maksimalus aukštis |
17 500 m |
| Skrydžio nuotolis |
2 200 km |
| Kovinis skrydžio nuotolis |
685 km |
| Kilimo greitis |
180 m/s |
