Vokietijos Demokratinė Respublika
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
|||||
 |
|||||
| Gyvavimo laikotarpis | 1949 – 1990 | ||||
| Valstybinė kalba | Vokiečių | ||||
| Sostinė | Rytų Berlynas | ||||
| Plotas - Iš viso |
103 333 km2 |
||||
| Gyventojų - Iš viso (1990) - Tankis |
16 111 000 148,7/km² |
||||
| Valiuta | Rytų Vokietijos markė | ||||
| Laiko zona | UTC + 1 | ||||
| Valstybinis himnas | Auferstanden aus Ruinen | ||||
| Interneto kodas | .dd | ||||
Vokietijos Demokratinė Respublika, Rytų Vokietija, VDR (vok. Deutsche Demokratische Republik, arba DDR) – komunistinė valstybė, egzistavusi Europoje nuo 1949 m. iki 1990 m. Ji susikūrė iš Sovietų kontroliuoto okupacinio sektoriaus. Tai nutiko 1949 m. spalio 7 d., kaip atsakas į tų pačių metų gegužę Vakarų valstybių okupaciniuose sektoriuose sukurtą Vokietijos Federacinę Respubliką (Vakarų Vokietiją). Jos sostine paskelbtas Rytų Berlynas.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pagrindiniai straipsniai: Vokietijos Demokratinės Respublikos istorija ir Vokietijos istorija
Vokietijai pralaimėjus Antrajame pasauliniame kare, sąjungininkai pasidalijo jos teritoriją į vadinamuosius okupacinius sektorius. Taigi, Vokietija buvo padalyta į keturis okupacinius sektorius, priklausiusius Sovietų Sąjungai, Didžiajai Britanijai ir JAV. Sektorių gavo ir Prancūzija, nes Šarlio de Golio vadovaujami partizanai aktyviai priešinosi naciams. Dėl to Vinstonas Čerčilis išrūpino Prancūzijai galimybę dalyvauti sprendžiant pokario Europos reikalus. Tokiu pat principu buvo padalyta ir sostinė Berlynas.
5 dešimtmečio pabaigoje, pradėjus blogėti Vakarų ir Rytų santykiams, bei prasidėjus migracijai iš Sovietų sektoriaus į vakariečių vadovaujamus sektorius, susikirto Stalino bei Maršalo su Čerčiliu planai dėl Vokietijos ateities. Stalinas siūlė suvienyti Vokietiją, bet panaikinti jos armiją ir uždrausti jungtis prie bet kokio bloko (Versalio taikos scenarijus), tuo tarpu Čerčilis ir Maršalas norėjo stiprios kariškai bei ekonomiškai Vokietijos, kad ji taptų atsvara komunistinei santvarkai Europoje.
1949 m. kovą Vakarų sąjungininkai priėjo susitarimą sujungti visus savo okupacinius sektorius ir įsteigti jų vietoje valstybę su federaline valdžia – Vokietijos Federacinę Respubliką. Sovietai užginčijo šį sprendimą ir savo sektoriaus vietoje įsteigė komunistinę Vokietijos Demokratinę Respubliką. Jos vadovu paskirtas Vieningosios Socialistų Partijos (komunistų) vadovas Otto Grodenvolas.
Liko neišspręsta Berlyno problema. Šis miestas buvo iš visų pusių apsuptas VDR, bet jame vis dar veikė sektorių sistema. Vakarų sektoriuose įkurtas laisvasis, labai susijęs su Vokietijos Federacine Respublika, Vakarų Berlynas. Tuo tarpu rytinė miesto dalis paskelbta VDR sostine. Vakarų Berlyno Stalinas nepripažino ir visaip trukdė normalius jo politinius santykius su kitomis valstybėmis, o VDR paskelbė Vakarų Berlyno blokadą, tačiau ji nedavė ryškesnių rezultatų, nes Vakarų sąjungininkai sugebėdavo miestą aprūpinti oro būdu.
VDR prisijungė prie Varšuvos pakto valstybių, pasirašė įvairių sutarčių su kitomis komunistinėmis valstybėmis, daugiausiai bendradarbiavo su Lenkija, Čekoslovakija, TSRS. Tuo tarpu su Vakarų Vokietija bei Vakarų Berlynu nepalaikė labai glaudžių (tiek politinių, tiek ekonominių) ryšių. Santykiai su Vakarais krizę pasiekė 1961 m., ir VDR vyriausybė, norėdama sustabdyti Rytų vokiečių Emigraciją į VFR ir Vakarų Berlyną, savo valdomoje Berlyno dalyje pastatė sienągalutinai atskyrusią Rytų ir Vakarų Berlyną. Berlyno siena tapo Šaltojo karo simboliu.
| Vokietijos istorija |
|---|
| * Germanų gentys |
| * Didysis tautų kraustymasis |
| * Šventoji Romos imperija |
| * Šiaurės Vokietijos sąjunga |
| * Vokietijos imperija |
| * Veimaro respublika |
| * Trečiasis Reichas |
| * Vokietijos Demokratinė Respublika |
| * Vokietijos Federacinė Respublika |
| * Suvienytoji Vokietija |
XX a. 9 – ojo dešimtmečio pabaigoje VDR santykiai su Vakarų Vokietija ir vakarų Berlynu ėmė švelnėti, 1989 m. atvertos abiejų valstybių sienos. Prasidėjo demokratinės reformos, 1990 m. leisti pirmi laisvi rinkimai, kuriuos komunistai pralaimėjo.
1989 m. griuvo Berlyno siena, o Rytų ir Vakarų Vokietijos atstovai pradėjo derybas dėl susijungimo (2+4). 1990 m. spalio 3 d. VDR įstojo į VFR, o kartu ir į Europos Ekonominę bendriją, ir tą padarė pirmoji iš buvusio komunistinio bloko valstybių. 1990 m. spalio 3 d. VDR nustojo egzistuoti kaip valstybė.
Nors Vokietija ir vėl buvo suvienyta, o vakarinė dalis daug investavo į rytinės dalies ekonomiką ir paskatino jos augimą, Rytams buvo sunkiau perorientuoti ekonomiką, prasidėjo privatizaciją, dalis įmonių bankrutavo ir išaugo nedarbas. Vis dėlto, laikui bėgant šios bėdos ėmė mažėti, ir ekonominis lygis pradėjo susilyginti. Berlynas irgi buvo suvienytas bei tapo vieningos Vokietijos sostine.
[taisyti] Politika
[taisyti] Politinės organizacijos
Vadovaujančioji VDR partija buvo Vokietijos Vieningoji Socialistų Partija (Sozialistische Einheitspartei Deutschlands). Ji susikūrė 1949 m. iš Vokietijos Komunistų Partijos ir Vokietijos socialdemokratų Partijos. Pagal potsdamo sutartį, Vokietijoje turėjo būti demokratinė valdymo sabntvarka, taigi sovietai techniškai paliko partijas legalias, bet vyriausybėje jos svarbesnio balso neturėjo, taigi, praktiškai valdė vieni komunistai, tik jų partijos nariai tapdavo valstybės vadovais. Kartu su kitomis partijomis VVSP (SDE) buvo „Nacionalinio Demokratiškos Vokietijos fronto“ narė.
Kitos politinės partijos buvo prisijungusios prie Fronto, ir, nors dalyvaudavo rinkimuose į Volkskamerą (VDR Aukščiausiąją Tarybą), bet daugumos niekada nesudarydavo, nes rinkimus tradiciškai „laimėdavo“ VVSP. Šias partijas VVSP griežtai kontroliuodavo ir stebėdavo.
Legalios buvo šios partijos:
- Vokietijos Krikščionių demokratų sąjunga;
- Vokietijos Demokratijos statytojų partija;
- Vokietijos Liberalų – demokratų partija;
- Nacionalinė Vokietijos partija.
Taip pat Volkskammere buvo masinių organizacijų , tokių kaip Laisvasis Vokietijos Jaunimas (Freie Deutsche Jugend), Laisvoji Vokietijos Prekybininkų Federacija. Taip pat į politinį gyvenimą nuspręsta įtraukti moteris, Volkskammere veikė Vokietijos Demokratinė Moterų Federacija.
Dar veikė tokios masinės organizacijos, kaip Vokiečių Gimnastikos ir Sporto Asociacija bei Vokiečių – Sovietų Draugystės Asociacija.
[taisyti] Slaptosios tarnybos
Aktyviai veikė ir didelį efektyvumą turėjo slaptoji tarnyba Stasi, kurios darbas buvo sekti gyventojus ir visuomenines organizacijas, ypač Katalikų ir Protestantų bažnyčias, kurių vyriausybė šiaip griežtai nekontroliavo, nes jos buvo politiškai neaktyvios.
[taisyti] Administracinis suskirstymas
1952 m. VVSP Politbiuras priėmė sprendimą, kuriuo suskirstė Vokietijos Demokratinę Respubliką į penkias žemes, kurios buvo suskirstytos į apskritis, pavadintas didžiausių jose esančių miestų pavadinimais.
- Šiaurinė žemė Meklenburgas–Aukštutinė Pomeranija buvo suskirstyta į:
- Rostoko,
- Noibranderburgo,
- Šverino apskritis;
- Brandenburgas (supęs Berlyną) į:
- Postdamo,
- Franfurto prie Oderio
- Kotbuso apskitis;
- Saksonija-Anhaltas į:
- Halę ir Magdeburgą;
- Tiūringija į:
- Erfurtą,
- Gerą,
- Zulį;
- Saksonija į:
- Berlynas (VDR sostinė) buvo 15 apskritis, turėjusi įpatingą politinį statusą.
