Jelgava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jelgava

Gyventojai (2006)	66,1 tūkst.
Kiti pavadinimai	lenkų – Mitawa vokiečių – Mitau
Miestas	nuo 1573 metų
Rajonas	Jelgavos rajonas
Interneto puslapis	www.jelgava.lv

Jelgava (liet. ankstesnis Mintauja, latv. Jelgava, ankstesnis Mītava, vok. Mitau) – miestas Latvijoje, Žiemgaloje, apie 50 km į pietus nuo Rygos. 66,1 tūkst. gyventojų (2006 m.). Pro miestą teka Lielupė. Yra pilis (saloje, su parku).

[taisyti] Istorija

Jelgava įkurta 1266 m., Livonijos ordinui pastačius mūrinę pilį. 1345 m. miestą užkariavo lietuviai. 1573 m. gavo Magdeburgo teises, ilgą laiką buvo Kuršo ir Žiemgalos pagrindinis miestas (priklausė Žečpospolitai). 1795 m. atiteko Rusijai, nuo 1920 m. – Latvijos sudėtyje. Antrojo pasaulinio karo metu stipriai sugriautas.

Nuo 1522 m. yra pirmųjų žinių apie bažnyčią Jelgavoje. 1561 m. lapkričio 28 d. paskutinis Livonijos ordino magistras Gothardas Ketleris pasirašė pajungimo sutartį su Lenkijos karaliumi Žygimantu Augustu ir tapo Kuršo hercogystės pirmuoju hercogu, o pats miestas 1568 m. tapo hercogystės sostine. 1573 m. hercogas suteikė Jelgavai miesto teises.

Jelgava stipriai kentėjo lenkų – švedų karo metu nuo 1600 iki 1629 m. 1638 m. pradėjo valdyti hercogas Jakobas Ketleris.

1697 m. į Jelgavą atvyko didelė rusų delegacija, kurios sudėtyje inkognito buvo Petras I. 1700 m. liepos 23 d. Jelgavą užėmė švedų kariuomenė, o 1706 m. – Rusijos kariuomenė.

Buvo pasirašyta vedybų sutartis tarp hercogų Fridricho Vilhelmo ir Petro I pusbrolio dukters Annos Ivanovnos. Po vestuvių Peterburge, grįžtant į Jelgavą hercogas mirė ir Anna Ivanovna atvyko į Jelgavą kaip našlė. Kai 1730 m. Anna Ivanovna tapo Rusijos cariene, Kuržemes hercogu dvarininkai išrinko Annos favoritą Ernestą Johaną Bironą. Bironas padėjo pamatus Jelgavos pilies statybai senosios pilies vietoje. Architektu buvo parinktas italų architektas Bartolomeo Rastrelli. 1769 m. valdžia perduota hercogui Peteriui Bironui. 1775 m. hercogas įkūrė aukštąją mokyklą – Academia Petrina. 1764 m. Jelgavoje svečiavosi Kazanova, o 1779 m. – Kaliostro.

1795 m. Kuržemės dvarininkų landtagas priėmė deklaraciją dėl prisijungimo prie Rusijos, hercogas atsisakė sosto ir Kuržemės hercogystė nustojo egzistavusi. Jelgava tapo Rusijos Kuržemės gubernijos centru. Nuo 1789 iki 1801 m. ir nuo 1805 iki 1807 m. Jelgavoje prabuvo iš Prancūzijos išvarytas karalius Liudvikas XVIII su dvaru. 1812 m. rusų-prancūzų karo metu Jelgavą užėmė prancūzų kariuomenė.

1818 m. rugpjūčio 30 d., dalyvaujant Rusijos carui Aleksandrui I, Jelgavoje iškilmingai buvo paskelbtas baudžiavos panaikinimas Kuržemėje. 1895 m. Jelgavoje įvyko IV Visuotinė latvių dainų šventė, kol kas vienintelė, kuri įvyko už Rygos.

I pasaulinio karo metu Jelgavą užėmė vokiečių kariuomenė. 1916 ir 1917 m. Jelgavoje svečiavosi Vokietijos kaizeris Vilhelmas II. 1918 m. kovo 15 d. vokiečiai deklaravo Kuržemės hercogystės atkūrimą. 1919 m. sausio 2 d. į Jelgavą atvyko Latvijos Laikinoji vyriausybė, tačiau jau sausio 6 d. ji prsikėlė į Liepoją.

Iki 1919 m. kovo 18 d. miestas buvo bolševikų rankose, o 1919 m. birželio 21 d. į Jelgavą atvyko Avalovas-Bermontas ir miestas tapo Vakarų Rusijos išlaisvinimo armijos pagrindine būstine. 1919 m. lapkričio 21 d. miestą išlaisvino Latvijos armija.

1926 m. Jelgavoje pradėjo veikti pirmasis Latvijos cukraus fabrikas, o 1939 m., po sudegusios Jelgavos pilies atstatymo, čia atidaryta Latvijos Žemės Ūkio akademija.

II pasaulinio karo metu per 1944 m. kovas miestas buvo labai stipriai nuniokotas. Pokario metais Jelgava buvo užstatyta neišraiškingu užstatymu. SSRS metais mieste veikė didelė mašinų gamybos įmonė – Rygos Autobusų Fabrikas (RAF), kuris gamino mikroautobusus.

[taisyti] Broliški miestai

Baranovičiai, Baltarusija Belynas, Vokietija Haleforsas, Švedija Magadanas, Rusija Maskvos Šiaurės apygarda, Rusija

Molodečnas, Baltarusija Nova Odesa, Brazilija Pernu, Estija Naka, Švedija Rueil-Malmezonas, Prancūzija

Šiauliai, Lietuva Šin-Jingas, Taivanas Vejle, Danija Alkamo, Italija Ivanofrankovskas, Ukraina

Herfordas, Vokietija

[taisyti] Žymūs žmonės

Jelgavoje gimę:

• Johanas Heinrichas Baumanis (1753-1832) – dailininkas
• Kazimiras Ulrichas Belendorfas (Casimir Ulrich Boehlendorff) (1771-1825) – rašytojas
• Eduardas Eichvaldas (Eduard Eichwald) (1795-1876) – geologas
• Aleksandras Faltinas (Alexander Faltin) (1819-1899) – juristas, politikas
• Julija fon Hausmane (Julie von Hausmann) (1826-1901) – rašytoja
• Renaras Kauperis (1974-) – muzikantas
• Fridrichas Ketleris (1569-1642) – hercogas
• Vilhelmas Ketleris (1574-1640) – hercogas
• Janis Lūsis (1939-) – ieties metikas
• Firchtegotas Leberechtas fon Nordenfliktas (Fürchtegott Leberecht von Nordenflycht) (1752-1815) – kalnų pramonės inžinierius
• Peteris fon der Ostenzakenas (Peter von der Osten-Sacken) (1909-) – astronomas
• Einaras Repšė (1961-) – politikas
• Paulas Šimanis (1876-1944) – politikas
• Eduardas Totlebenas (1818-1884) – karo inžinierius
• Inese Vaidere (1952-) – politikė
• Janis Valteris (1869-1932) – dailininkas

p• a• r Latvijos miestai

Ainažiai – Aizkrauklė – Aizputė – Aknysta – Aluoja – Alūksnė – Apė – Aucė – Balduonė – Baluožiai – Balvai – Bauskė – Bruocenai – Cesvainė – Cėsys – Dagda – Daugpilis – Duobelė – Durbė – Gruobinia – Gulbenė – Ikškilė – Alūksta – Jaunjelgava – Jelgava – Jekabpilis – Jūrmala – Kalnciemas – Kandava – Karsava – Kraslava – Kuldyga – Kegumas – Lielvardė – Liepoja – Limbažiai – Lygatnė – Lyvanai – Lubana – Ludza – Maduona – Mazsalaca – Uogrė – Uolainė – Paviluostas – Piltenė – Pliavinios – Preiliai – Priekulė – Rezeknė – Ryga – Rūjiena – Sabilė – Salacgryva – Salaspilis – Saldus – Saulkrastai – Sigulda – Seda – Skrunda – Smiltenė – Staicelė – Stendė – Strenčiai – Subatė – Talsai – Tukumas – Valdemarpilis – Valka – Valmiera – Vangažiai – Varaklianai – Ventspilis – Viesytė – Viliaka – Vilianai – Zilupė