Duobelė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
|||
| Gyventojai (2006) | 10287 | ||
| Kiti pavadinimai | vokiečių – Doblen latvių – Dobele |
||
| Miestas | nuo 1917 m. | ||
| Rajonas | Duobelės rajonas | ||
| Internetinis puslapis | www.dobele.lv | ||
Duobelė – miestas ir savivaldybė Latvijoje, Žiemgaloje, 60 km į pietvakarius nuo Rygos, abipus Beržės upės. Duobelės rajono centras.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pirmąkart Duobelė dokumentuose paminėta 1254 m., kai per užgrobtų baltų žemių dalybas Duobelės pilis ir apylinkės buvo priskirtos Livonijos ordinui. 1279-1289 m. Livonijos ordinas 6 kartus nesėkmingai bandė užimti šią žiemgalių pilį. Ordino nusiaubtose Duobelės apylinkėse kilo badas. Žiemgaliai patys sudegino pilį ir persikėlė į Raktės pilį (dab. Žagarė).
1335 m. Livonijos ordinas žiemgalių pilies vietoje pasistatydino mūrinę Duobelės pilį. 1495 m. pastatyta ankstyvosios gotikos bažnyčia. Per Duobelę ėjo prekybos kelias į Klaipėdą. Per 1710-1711 m. didįjį marą išmirė beveik visi gyventojai. Miesto teisės suteiktos 1917 m.
1996 m. pastatytas Laisvės paminklas. 2004 m., minint miesto 750-ąsias metines atidaryta katalikų Šventosios trejybės bažnyčia, pastatytas miesto laikrodis (architektas Janis Kukša). 2006 m. atvėrė duris Sporto centras.
[taisyti] Gyventojai
Latviai sudaro 75% visų gyventojų (2000 m.), rusai - apie 14%. Iki 1993 m. Duobelėje ir jos apylinkėse stovėjo apie 2500 karių okupacinės TSRS kariuomenės įgula ir ją aptarnaujantis personalas, mieste gyveno apie 6000 jų ir jų šeimų narių. be to, gyvena baltarusiai, ukrainiečiai, lenkai.
| Demografinė raida tarp 1840 m. ir 2006 m. | ||||
| 1840 m. | 1925 m. | 1989 m. | 2000 m. | 2006 m. |
| 100 | 1551 | 15 023 | 11 534 | 10 827 |
[taisyti] Lietuviai
1925 m. Duobelėje gyveno apie 15 lietuvių, jie sudarė 1% visų miesto gyventojų. 2000 m. gyveno 265 (2,3%) lietuviai. Duobelės rajone 1989 m. gyveno 2180 (4,9% visų gyventojų), 1996 m. – 2272 (4,9%), 2000 m. – 2030 (5%) lietuvių.
Duobelės rajono lietuvių kultūros draugija įkurta 1994 m., jos centras - Duobelėje, pirmininkės D. Gricienė, L. Eizengrauda. 1999 m. draugija turėjo 25 narius, moterų vokalinį ansamblį „Ramunė“. 1998 m. įkurtas lietuvių kalbos fakultatyvas 1999 m. pertvarkytas į lituanistinę mokyklą. [1]
[taisyti] Ekonomika
Mieste išplėtota chemijos pramonė, veikia gamykla „Spodrība“ ir žvakių fabrikas „Baltic Candles“. Veikia kelios siuvimo, maisto pramonės įmonės. Per Duobelę eina geležinkelis Jelgava-Liepoja.
[taisyti] Turizmas
1985 m. įkurtas Kraštotyros muziejus. Mieste yra 8 nacionalinės reikšmės paminklai. Gegužės - birželio mėnesiais Dobelės alyvų sodą aplanko tūkstančiai turistų ir dainos gerbėjų - nuo 1996 m. jame vyksta kasmetiniai festivaliai „Dobelės alyvose“. Sodą įsteigė Latvijos selekcininkas Peteris Upytis. Latvijos augalininkystės institute atidarytas Peterio Upyčio muziejus.
[taisyti] Broliški miestai
[taisyti] Žymūs žmonės
- Augustas Bilenšteinas (1826-1907 m.) - etnografas, lingvistas, teologas, 40 metų gyvenęs mieste ir kunigavęs Duobelės liuteronų bažnyčioje.
- Aleksiejus Kudrinas (g. 1960 m.) - Rusijos finansų ministras.
- Lauris Reinikis (g. 1979 m.) - muzikas ir aktorius
- Viktoras Ščerbatihas (g. 1974 m.) – sunkumų kilnotojas, Atėnų olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtojas
 Laisvės paminklas |
 Miesto laikrodis |
 Senoji turgaus aikštė |
 Alyvų šventė Dobelėje |
 Liuteronų bažnyčios bokštas |
 Liuteronų bažnyčia ir vasaros estrada |
 Katalikų bažnyčia |
 Katalikų bažnyčios bokštas |
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Kazimieras Garšva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. T.5: Dis-Fatva., 208 psl.
[taisyti] Nuorodos
- Duobelės rajonas latvių akimis (lt)
- Miesto puslapiai (lv) ir (en)
- Masaitis, V. Apie Duobelės meteoritą (en)
- Duobelės senovė (pol)
- Duobelė iš palydovo
56°37′N, °23′16|
|
|---|
| Ainažiai – Aizkrauklė – Aizputė – Aknysta – Aluoja – Alūksnė – Apė – Aucė – Balduonė – Baluožiai – Balvai – Bauskė – Bruocenai – Cesvainė – Cėsys – Dagda – Daugpilis – Duobelė – Durbė – Gruobinia – Gulbenė – Ikškilė – Alūksta – Jaunjelgava – Jelgava – Jekabpilis – Jūrmala – Kalnciemas – Kandava – Karsava – Kraslava – Kuldyga – Kegumas – Lielvardė – Liepoja – Limbažiai – Lygatnė – Lyvanai – Lubana – Ludza – Maduona – Mazsalaca – Uogrė – Uolainė – Paviluostas – Piltenė – Pliavinios – Preiliai – Priekulė – Rezeknė – Ryga – Rūjiena – Sabilė – Salacgryva – Salaspilis – Saldus – Saulkrastai – Sigulda – Seda – Skrunda – Smiltenė – Staicelė – Stendė – Strenčiai – Subatė – Talsai – Tukumas – Valdemarpilis – Valka – Valmiera – Vangažiai – Varaklianai – Ventspilis – Viesytė – Viliaka – Vilianai – Zilupė |
 |
Šis straipsnis apie Latviją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
