Eduardas Eichvaldas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Eduardas Karolis Eichvaldas (1795 m. Mintaujoje – 1876 m. lapkričio 16 d. Peterburge) – vokiečių kilmės Latvijos ir Lietuvos mokslininkas zoologas, paleontologas, geologas.
[taisyti] Biografija
Baigė Mintaujos gimnaziją, 1814-1817 m. studijavo mediciną ir gamtos mokslus Berlyno ir Paryžiaus universitetuose, o po to keliavo po Vakarų Europą – Šveicariją, Angliją. 1819 m. grįžo į Lietuvą ir Vilniaus universitete apgynė medicinos daktaro disertaciją.
1819-1821 m. dirbo gydytoju Latvijoje, Aizputėje. 1821 m. Dorpate apgynė habilituoto daktaro disertaciją ir liko dėstyti universitete. 1823-1827 m. dirbo Kazanės universitete. 1827 m. iš prof. L.H.Bojanaus perėmė vadovavimą Vilniaus universiteto zoologijos ir lyginamosios anatomijos katedrai. 1832-1838 m. dėstė zoologiją ir ir lyginamąją anatomiją Vilniaus medicinos-chirurgijos akademijoje, profesorius. Kartu buvo ir akademijos mokslinis sekretorius.
Nuo 1838 m. iki mirties gyveno ir dirbo Peterburge. 1835-1851 m. dėstė Peterburgo medicinos–chirurgijos akademijoje, zoologijos profesorius, o 1839-1855 m. dar skaitė paleontologijos kursą Peterburgo kalnakasybos insitute.
[taisyti] Darbai
Dirbdamas Vilniuje, tyrė Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos florą, fauną, domėjosi paleozoologija. 1829 m. suorganizavo kompleksinę ekspediciją po Pietų Lietuvą, tyrė Volynės, Podolės gamtines sąlygas. 1830 m. aprašė molio ir smėlio atodangas Ventos krantuose prie Papilės. Surinktą medžiagą apibendrino veikale „Lietuvos, Volynės ir Podolės gamtos bruožai“ (1830 m., vokiečių kalba). 1829-1831 m. studentams išleido trijų dalių vadovėlį „Specialioji zoologija“. Propagavo evoliucionizmą.
